Kovo
14 d. 18 val. kavinėje „Mano Guru“ (Vilniaus g. 22, Vilnius)
Bernardinai.lt kviečia į pokalbį „Ar galima prisijaukinti ligą?"
Nauja
Bernardinai.lt skiltis - ATMINTIS
Andrius Navickas. Tik tiesa gydo ir laisvina
2012-03-09
Rubrikose: Politika
» Komentarai ir pokalbiai
 |
|
Simonos Siderevičiūtės nuotrauka
|
Netrukus švęsime Nepriklausomybės atkūrimo
šventę. Labai norėtųsi, kad jos neužgožtų politinių
barikadų statybos valstybės viduje. Skandalai sudrebina mūsų
politinį gyvenimą ne pirmą ir tikrai ne paskutinį kartą.
Pirmiausia, todėl kad nė karto dar neteko aiškinantis kurias
nors negeroves pasiekti tikro aiškumo, leidžiančio padėti
tašką. Tebuvo vien klaustukai, kableliai ir daugtaškiai, po
kurių politinėje scenoje iš esmės niekas nepasikeisdavo. Iš
tribūnų girdėdavome pasakojant apie pavogtus milijonus,
neteisėtus sandorius, kalbas apie apsivalymo būtinybę, tačiau
netrukus skandalas pabosdavo, dėmesys nukrypdavo prie kitų
problemų. Užkratas valstybės organizme išlikdavo, kad po kurio
laiko vėl supūliuotų nauja politinė žaizda ir vėl visi kurį
laiką vaikščiotume perkreiptais veidais.
Visi šie politiniai skandalai tikrai nesumenkina
atkurtos Nepriklausomybės vertės. Tik patvirtina, kad laisvės
kova nesibaigia, paskelbus laisvės deklaraciją, o tiesa laisvam
žmogui ne mažiau svarbi nei totalitarinio kalėjimo gyventojui.
Todėl man šiandien norisi atkreipti dėmesį į
labai svarbią sukaktį, kurią netrukus minėsime – kovo 19
dieną sukanka keturiasdešimt metų, kai pasirodė pirmasis
Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos numeris. Mano įsitikinimu,
mes dar pernelyg menkai įsisąmoninome šio įtakingiausio
pogrindžio leidinio reikšmę. Net septyniolika metų sovietinis
saugumas nesugebėjo užkirsti kelio Kronikai. Tai buvo bene
pirmasis ryškus ženklas, kad laisvės dvasia stipresnė už visą
totalitarinę sistemą. Taip pat tai buvo tiesos terapija melo
užnuodytame pasaulyje.
Kronika drąsino kovoti ir kartu mokė veikti
išmintingai ir sąžiningai. Man asmeniškai didesnis stebuklas
yra net ne tai, kad KGB nesugebėjo sustabdyti Kronikos, kiek tai,
kad per 17 metų aštuoniasdešimt viename numeryje sovietinės
sistemos tarnai nesugebėjo atrasti jokių prasilenkimų su tiesa,
nieko, kas Kronikos leidėjus galėtų kompromituoti. Šiandien
mums sunku įsivaizduoti, kokiomis sąlygomis kronika buvo
leidžiama, kokių atsargumo priemonių teko paisyti, kaip
sudėtinga buvo tikrinti pranešimus apie valdžios nusikaltimus
prieš tikinčiuosius. Kronikos redaktorius Sigitas Tamkevičius,
paklaustas, kaip sugebėjo atskirti grūdus nuo pelų tokiomis
sudėtingomis sąlygomis, teigia, kad svarbiausias principas buvo
tai, jog į Kroniką patekdavo tik visiškai patikima informacija.
Visa tai, kas kėlė bent mažiausią abejonę, buvo atmetama.
Visos pikantiškos detalės, skirtos ne tiek tenkinti mūsų teisę
žinoti tiesą, kiek smalsulį, taip pat nepatekdavo į leidinį.
Visa tai pavertė Kroniką itin galingu ginklu kovoje už laisvę.
Šiandien žurnalistai, politikai turi kur kas
geresnes sąlygas patikrinti turimą informaciją, tačiau labai
trūksta meilės tiesai, ypač kai ji nėra patogi. Beje, visai
neseniai mums tai puikiai priminė didis kovotojas už laisvę,
Lietuvos bičiulis Sergejus Kovaliovas. Kalbėdamas iš Seimo
tribūnos, jis klausė: ar atsiras Europoje valstybės vadovas,
kuris išdrįs nepasveikinti Rusijos prezidentu išrinkto Vladimiro
Putino, akivaizdžiai niekinančio žmogaus teises ir pavertusio
politinę sistemą marioniečių teatru? S. Kovaliovas klausė: ar
galime kalbėti apie pagarbą žmogaus teisėms, jei niekaip
nereaguojame į V. Putino nusikaltimus ir siunčiame jam mandagius
sveikinimus?
Tiek 1972 metais, kai pasirodė pirmasis Kronikos
numeris, leidžiamas žmonių, puikiai supratusių, jog jų
tarnystė žmonėms beveik garantuotai baigsis lageriu, tiek dabar
kiekvienas renkamės, kiek mums brangi tiesa, ką esame pasiryžę
paaukoti, kad vaduotumės iš kreivų veidrodžių įtakos.
Šią savaitę mirė vienas iš uolių Kronikos
talkininkų – Vladas Lapienis, sulaukęs net 105 metų, kankintas
KGB rūsiuose, kalėjęs lageriuose. Jo mirtis patraukė kur kas
mažiau politikų ir žurnalistų dėmesio nei bet kurios žymesnės
okupacinės valdžios marionetės laidotuvės. Ne mažiau
paradoksalu, jog ir šiandien Kronikos leidėjai ir talkininkai
gyvena kur kas skurdžiau nei jų tardytojai ar sovietinio saugumo
funkcionieriai, neretai ir toliau užimantys įtakingus postus.
Tiesa, kaip patys Kronikos bendradarbiai teigia, jie didesni
turtuoliai už daugelį šiandienos turčių, nes negraužia
sąžinė, niekada neišdavė pačių savęs, pažįsta laisvės ir
tiesos skonį.
Sveikindamas visus artėjančios Nepriklausomybės
atkūrimo dienos proga, noriu ir visiems mums palinkėti tokių
turtų. Tik tiesa išlaisvina, o visa kita tėra grandinės,
kuriomis patys save susikaustome.
Komentaras skaitytas per
Lietuvos radiją
Miszkiniu BIBLIOTEKA 2012-03-09 08:38
...“Tiesa, kaip patys Kronikos bendradarbiai teigia, jie
didesni turtuoliai už daugelį šiandienos turčių, nes
negraužia sąžinė,..“ .. ai kovo 8 d. Straibato Eilinis.14
val. Per radiją Išgirdo tai patraukia artai ant piktažodžiavimo
kaip su bobomis besiejant. Būna..Artai Įtakoja kovo 7 d.
Buvusios Švento Tomo Akviniečio Šventos Dienos įtakoi ant
Filosofavimo patraukė. Sažinė atseit negraužia. Bet tame tai
reikalas kad ku nars Graužt. Reikiu turėt pirma. Ku graužt. Net
maldoi . Taigi prašoma ...“duok dieve duonos kasdieninės“. A
jai Sąžinės nesama tai ir nėsama kam graužt.. Nu tai va. Čia
ir prasideda artai Piktas ...Artai gilus Filosofinis
pamastymas?..Ar galima melstis kad Sąžinė jiems prabilt. Juk ko
gero prades...GRAUŽT. O Tai argi gerai bus?.. Ą dabar. Nėr kam
graužt. Ir t.t.ir pan. Tipo kaip sakius Tarybų Valdžios
laikais.Komunistinė propaganda. Kapitalistinė santvarka laikosi
ant Džiunglių įstatymo...Kad stiprus...Kaip ten pas Papuasus
Sakomame. „Žmogus Žmogui Bičiulis Draugas Maistas“. Taip ir
dabar...Lietuvis Lietuviui mėgstamiausias patiekalas...Suvalgo
Brolis lietuvis Lietuvi ir kai Sąžinės nesama...Ramu. O jai but
kaip tada. Tai ta pradėt ryti taigi ji patį. Argi tai
gerai...Vos neParašiau argi Krikščioniška. Bet pabijojau. Kad
nepatikt gali. O gal tai kaip sakoma. Išdidėlio rašto išeita.
Kaip sakant... Gal. Artai gerai ar blągai?.. O maž?..Iš ta
didelio raštą. Prades Straibato eilinis gražia
literatūrine...Gal net..Be klaidų kalba rašyt Gal tadu gerai
bus/../ Ar ne
