2012 m. lapkričio 14 d., trečiadienis

Šlapenka

<iframe width="420" height="315" src="http://www.youtube.com/embed/Bfuf7UfPCE8" frameborder="0" allowfullscreen></iframe>
Raimondas Gitenis pasidalino nuoroda
.
Prieš 2 min.

ĮDOMI VIETA PRADŽIOJ APIE"DAKTARIŠKA DEŠRĄ" Šlapenką? Kaip ji tapdavus šlapenka..Pasirodo kad net pats..Viršininko Vyriausios valdybos pavaduotojas nežinojus technologinių "Subtilybių." Juk kiek pagrobdavo Socialistinės nuosavybės, grobstai
. Kad išeiga būtų. Reikėjo kaip tai kompencuoti. trūkumą. Nu ir varė pieno miltelius..irt.t. Tiesa būva sakė ten visokie..Anti Tarybiniai elementai.. Tarybinės Tėvinės priešai. Kad ėsų žiurkių papuldavo..'KAS TŪRI BŪTĮ GRIEŽTAI PANEIGTĄ." Be aparatus šeipgi po darbo išardydavo ir plaudavo...Nu tai va...Reikia tai draugai oficialiai pareikšt..Taip sakant..Na o jai Rimtai yra vienas. Įdomus gabalas. Buvus tokia vienu laiku populeri.AGRONOMŲ SVETAINĖ. Tai ten esas tokias detonacines sumas 10 rb. Už virtas dešras. Sakis berods tada dar paprastas TSKP- LKP Sekretorius A.M.( Ne atrodo tada dar paprastas Algirdas..Be Mykolo Brazauskas) Nu tai va..Tada buvo sakia kokio dotacijos dešrom. IR KAS ĮDOMU KAD. Jai pažiūrėt dabartines. Panašių pavadinimų kainas. Gal keiktai kainos net mažmeninės Lytais reik manyt. 
Pranešimą parašė ties Komentarų nėra:

Amerikietis nori, kad jam atlyginimas būtų mokamas auksu

Raimondas Gitenis pasidalino nuoroda
 
.
Prieš 14 val.
A ka jis negali nuspirk?..Nors jei pradės mokėt. auksinėmis monetom...Nors šeipgi jau...Kiek monetų sudarys. Ta jo alga?..
Amerikietis nori, kad jam atlyginimas būtų mokamas auksu
verslas.delfi.lt
Montanos ( JAV ) valstijos teisininkas surado unikalų būdą išreikšti susirūpinimą milžiniška valstybės skola: jis reikalauja, jog jam būtų mokama auksinėmis ir sidabrinėmis monetomis.

Sviekas po UTENIO

2012-11-15 00:37
Manau teisingai darorašė:
Doleris - bevertis, zalias poperiukas, nekuom nepadengtas.
yra 1 atsakymas
STRAIBATO EILINIS:Kuriuo net stalo n e pa d e n k s i?..Ar ne?.

DELFI Jums tiekia kokybišką nemokamą turinį. Jūs atsidėkotumėte mums, jei dalintumėtės šiuo tekstu siųsdami jo nuorodą, o ne kopijuodami tekstą. http://verslas.delfi.lt/business/amerikietis-nori-kad-jam-atlyginimas-butu-mokamas-auksu.d?id=59983093#ixzz2CEvEewDu
 
http://www.facebook.com/raimondas.gitenis?ref=tn_tnmn
Pranešimą parašė ties Komentarų nėra:

2012 m. lapkričio 5 d., pirmadienis

KGB plėtoja verslą

Sviekas po UTENIO 2012-11-05 12:11:42 DA IR LENKAI DIRBO. tuos kraštuos...Tik gerai nepamenu STRAIBATO EILINIS. Ar Dujotiekio ar Naftotiekio statybos. Tadu būve po Antro pasaulinio karo. lito-(Sidabrinio_) Smukimas pasaulio rinkos.. Pas žmones. Buvo like dauk netik Caro červoncu...Bet ir Sidabrinių lytu like/../ Nu tai tie Vakaruos ir pavarė. Numušė kainas.
KGB plėtoja verslą 2012.11.05 09:37 Persiųstipranešti klaidąspausdinti1 komentarai (nuotr. SCANPIX) Susiję straipsniai Buvusio KGB agento išpažintys: A. Litvinenko nužudė FSB (2) Šnipų apsuptyje: Rusijos specialiųjų tarnybų tinklas yra apraizgęs visą pasaulį (9) Pasklidus gandams apie pablogėjusią sveikatą, V. Putinas pasirodė viešumoje Teisininko S. Magnitskio mirtis Rusijoje – po kankinimų žiurkių pilname kalėjime (3) 1987 m. viduryje SSRS buvo pripažinta privati nuosavybė. Ūkinė nomenklatūra galėjo ja naudotis per vadinamuosius kooperatyvus – t. y. valstybinių įmonių ir privačių asmenų bendroves. Nuo 1988 m. vasaros kooperatyvai tapo pagrindiniu komjaunuoliškos privatizacijos įrankiu, ypač steigiant komercinius bankus, per kuriuos buvo atliekama nomenklatūrinė privatizacija.Kaip JAV Atstovų rūmų Bankų komitetui paliudijo buvęs KGB analitikas Jurijus Švecas, „nuo 1988 m. [...] kiekvieno KGB karininko prioritetas buvo steigti naujas įmones ir infiltruotis į esamas – įskaitant bankus“. KGB vadovas Vladimiras Kriučkovas daug bendravo su „Maxwell Communication Corporation“ savininku Robertu Maxwellu, kurio iniciatyva buvo įsteigta verslininkų mokykla nomenklatūrai. Partijos turto privatizavimu rūpinosi iždininkas Nikolajus Kručina, jis 1990 m. vadovavo pervedimų į Vakarų bankus operacijai ir rinko pažymas apie „kapitalistų“ žinion atiduotas lėšas (1991 m. jis „nusklendė“ iš 9 aukšto). Tų metų rudenį keli KGB I vyriausiosios valdybos karininkai buvo perkelti dirbti į CK skyrių, kuris rūpinosi partijos turtu. KGB V valdybos viršininkas Filipas Bobkovas išleido specialiai atrinktiems KGB karininkams skirtą direktyvą, nurodančią nedelsiant pradėti teikti pasiūlymus dėl reikiamomis legendomis aprūpintų prekybos firmų ir finansinių institucijų steigimo. Tam tikslui ketinta panaudoti ir agentų tinklą. KGB ir SSKP pinigai sudarė 80 proc. įnašų į naujus bankus, biržas bei verslą. Gėlininkė – milijonierė Turtingiausia moterimi Estijoje pereinamuoju laikotarpiu tapo Tiiu Silves. Ji buvo matematikos mokytoja, o kai 1988 m. Estijoje buvo leista imtis individualios ūkinės veiklos, pradėjo turguje pardavinėti gėles ir pačios keptus kepinius. 1990 m. ji trečiąkart ištekėjo – šį kartą už rusų verslininko Genadijaus. Iš gėlių ji esą prasigyveno tiek, kad 1991 m. galėjo investuoti į sovietų sunkiosios pramonės paliktų metalų apyvartą. Iš pradžių ji keisdavo juos į vakarietiškas prekes – pavyzdžiui, už Vakarams parduotas 5 tonas metalo laužo gaudavo magnetofoną. Vėliau ėmė supirkinėti metalo laužą iš kitų posovietinių respublikų. Ji uždirbo milžiniškus pinigus ir buvo praminta „metalo karaliene“. Be to, jos įmonė išieškodavo rusų skolas Vakarų kreditoriams. Buvusi gėlininkė gyrėsi, kad jos „Silves Enterprise“ turi 22 filialus 8 valstybėse, o apyvarta keliskart viršija Estijos biudžetą. 1996 m. apie ją buvo sukurtas dokumentinis filmas „Pelenė iš Talino“, pasakojantis, kaip ji, sunkiai dirbdama ir niekieno nepadedama, praturtėjo. Taip jau susiklostė, kad „Silves Enterprise“ apsaugai vadovavo Reinas Sillaras – paskutinis Estijos KGB viršininkas (1990 m. kovo 17 d.–1991 m. gruodžio 18 d.), o anksčiau – KGB V skyriaus, kurio funkcija buvo persekioti opoziciją, viršininkas. Vėliau jis tapo T. Silves firmos Maskvos filialo vadovu. „Silves Enterprise“ kompanijoje dirbo dešimtys buvusių kagėbistų, „kad saugotų nuo mafijos“. Nieko nuostabaus, kad 1994 m. T. Silves buvo suteiktas kreditas. Tačiau 1996 m. buvo įsteigta Rusijos „Onako“ įmonės, pardavinėjusios Vakarams TNK naftą, antrinė įmonė „Onako Eesti“. Po metų R. Sillaras perėjo į naują darbą. Kagėbistai dingo, pinigai – taip pat, ir T. Silves liko su 4 mln. kronų skola. Teisme pralaimėjusi bylą, ji 1999 m. išvyko – kaip teigė, į Saudo Arabiją, kur esą ištekėjo už šeicho. 2000 m. jos įmonės jau neegzistavo. Netrukus ji sugrįžo ir apsigyveno su vyru provincijoje. Ji iki šiol nesupranta, kad buvo KGB marionetė, ir laiko save genialia verslininke. Gairės: rusija, ssrs, kgb, vladimiras kriučkovas, Filipas Bobkovas, Nikolajus Kručina, Reinas Sillaras, Petyras Čergilanovas, Grogoras Šopovas, Dimitras Ivanovas Puslapiai: 1 2 3 4 5 6
Visą straipsnį galite rasti http://www.balsas.lt/naujiena/629082/kgb-pletoja-versla

KGB plėtoja verslą 2012.11.05 09:37 Persiųstipranešti klaidąspausdinti1 komentarai (nuotr. SCANPIX) Susiję straipsniai Buvusio KGB agento išpažintys: A. Litvinenko nužudė FSB (2) Šnipų apsuptyje: Rusijos specialiųjų tarnybų tinklas yra apraizgęs visą pasaulį (9) Pasklidus gandams apie pablogėjusią sveikatą, V. Putinas pasirodė viešumoje Teisininko S. Magnitskio mirtis Rusijoje – po kankinimų žiurkių pilname kalėjime (3) 1987 m. viduryje SSRS buvo pripažinta privati nuosavybė. Ūkinė nomenklatūra galėjo ja naudotis per vadinamuosius kooperatyvus – t. y. valstybinių įmonių ir privačių asmenų bendroves. Nuo 1988 m. vasaros kooperatyvai tapo pagrindiniu komjaunuoliškos privatizacijos įrankiu, ypač steigiant komercinius bankus, per kuriuos buvo atliekama nomenklatūrinė privatizacija.Kaip JAV Atstovų rūmų Bankų komitetui paliudijo buvęs KGB analitikas Jurijus Švecas, „nuo 1988 m. [...] kiekvieno KGB karininko prioritetas buvo steigti naujas įmones ir infiltruotis į esamas – įskaitant bankus“. KGB vadovas Vladimiras Kriučkovas daug bendravo su „Maxwell Communication Corporation“ savininku Robertu Maxwellu, kurio iniciatyva buvo įsteigta verslininkų mokykla nomenklatūrai. Partijos turto privatizavimu rūpinosi iždininkas Nikolajus Kručina, jis 1990 m. vadovavo pervedimų į Vakarų bankus operacijai ir rinko pažymas apie „kapitalistų“ žinion atiduotas lėšas (1991 m. jis „nusklendė“ iš 9 aukšto). Tų metų rudenį keli KGB I vyriausiosios valdybos karininkai buvo perkelti dirbti į CK skyrių, kuris rūpinosi partijos turtu. KGB V valdybos viršininkas Filipas Bobkovas išleido specialiai atrinktiems KGB karininkams skirtą direktyvą, nurodančią nedelsiant pradėti teikti pasiūlymus dėl reikiamomis legendomis aprūpintų prekybos firmų ir finansinių institucijų steigimo. Tam tikslui ketinta panaudoti ir agentų tinklą. KGB ir SSKP pinigai sudarė 80 proc. įnašų į naujus bankus, biržas bei verslą. Gėlininkė – milijonierė Turtingiausia moterimi Estijoje pereinamuoju laikotarpiu tapo Tiiu Silves. Ji buvo matematikos mokytoja, o kai 1988 m. Estijoje buvo leista imtis individualios ūkinės veiklos, pradėjo turguje pardavinėti gėles ir pačios keptus kepinius. 1990 m. ji trečiąkart ištekėjo – šį kartą už rusų verslininko Genadijaus. Iš gėlių ji esą prasigyveno tiek, kad 1991 m. galėjo investuoti į sovietų sunkiosios pramonės paliktų metalų apyvartą. Iš pradžių ji keisdavo juos į vakarietiškas prekes – pavyzdžiui, už Vakarams parduotas 5 tonas metalo laužo gaudavo magnetofoną. Vėliau ėmė supirkinėti metalo laužą iš kitų posovietinių respublikų. Ji uždirbo milžiniškus pinigus ir buvo praminta „metalo karaliene“. Be to, jos įmonė išieškodavo rusų skolas Vakarų kreditoriams. Buvusi gėlininkė gyrėsi, kad jos „Silves Enterprise“ turi 22 filialus 8 valstybėse, o apyvarta keliskart viršija Estijos biudžetą. 1996 m. apie ją buvo sukurtas dokumentinis filmas „Pelenė iš Talino“, pasakojantis, kaip ji, sunkiai dirbdama ir niekieno nepadedama, praturtėjo. Taip jau susiklostė, kad „Silves Enterprise“ apsaugai vadovavo Reinas Sillaras – paskutinis Estijos KGB viršininkas (1990 m. kovo 17 d.–1991 m. gruodžio 18 d.), o anksčiau – KGB V skyriaus, kurio funkcija buvo persekioti opoziciją, viršininkas. Vėliau jis tapo T. Silves firmos Maskvos filialo vadovu. „Silves Enterprise“ kompanijoje dirbo dešimtys buvusių kagėbistų, „kad saugotų nuo mafijos“. Nieko nuostabaus, kad 1994 m. T. Silves buvo suteiktas kreditas. Tačiau 1996 m. buvo įsteigta Rusijos „Onako“ įmonės, pardavinėjusios Vakarams TNK naftą, antrinė įmonė „Onako Eesti“. Po metų R. Sillaras perėjo į naują darbą. Kagėbistai dingo, pinigai – taip pat, ir T. Silves liko su 4 mln. kronų skola. Teisme pralaimėjusi bylą, ji 1999 m. išvyko – kaip teigė, į Saudo Arabiją, kur esą ištekėjo už šeicho. 2000 m. jos įmonės jau neegzistavo. Netrukus ji sugrįžo ir apsigyveno su vyru provincijoje. Ji iki šiol nesupranta, kad buvo KGB marionetė, ir laiko save genialia verslininke. Gairės: rusija, ssrs, kgb, vladimiras kriučkovas, Filipas Bobkovas, Nikolajus Kručina, Reinas Sillaras, Petyras Čergilanovas, Grogoras Šopovas, Dimitras Ivanovas Puslapiai: 1 2 3 4 5 6
Visą straipsnį galite rasti http://www.balsas.lt/naujiena/629082/kgb-pletoja-versla

KGB plėtoja verslą 2012.11.05 09:37 Persiųstipranešti klaidąspausdinti1 komentarai (nuotr. SCANPIX) Susiję straipsniai Buvusio KGB agento išpažintys: A. Litvinenko nužudė FSB (2) Šnipų apsuptyje: Rusijos specialiųjų tarnybų tinklas yra apraizgęs visą pasaulį (9) Pasklidus gandams apie pablogėjusią sveikatą, V. Putinas pasirodė viešumoje Teisininko S. Magnitskio mirtis Rusijoje – po kankinimų žiurkių pilname kalėjime (3) 1987 m. viduryje SSRS buvo pripažinta privati nuosavybė. Ūkinė nomenklatūra galėjo ja naudotis per vadinamuosius kooperatyvus – t. y. valstybinių įmonių ir privačių asmenų bendroves. Nuo 1988 m. vasaros kooperatyvai tapo pagrindiniu komjaunuoliškos privatizacijos įrankiu, ypač steigiant komercinius bankus, per kuriuos buvo atliekama nomenklatūrinė privatizacija.Kaip JAV Atstovų rūmų Bankų komitetui paliudijo buvęs KGB analitikas Jurijus Švecas, „nuo 1988 m. [...] kiekvieno KGB karininko prioritetas buvo steigti naujas įmones ir infiltruotis į esamas – įskaitant bankus“. KGB vadovas Vladimiras Kriučkovas daug bendravo su „Maxwell Communication Corporation“ savininku Robertu Maxwellu, kurio iniciatyva buvo įsteigta verslininkų mokykla nomenklatūrai. Partijos turto privatizavimu rūpinosi iždininkas Nikolajus Kručina, jis 1990 m. vadovavo pervedimų į Vakarų bankus operacijai ir rinko pažymas apie „kapitalistų“ žinion atiduotas lėšas (1991 m. jis „nusklendė“ iš 9 aukšto). Tų metų rudenį keli KGB I vyriausiosios valdybos karininkai buvo perkelti dirbti į CK skyrių, kuris rūpinosi partijos turtu. KGB V valdybos viršininkas Filipas Bobkovas išleido specialiai atrinktiems KGB karininkams skirtą direktyvą, nurodančią nedelsiant pradėti teikti pasiūlymus dėl reikiamomis legendomis aprūpintų prekybos firmų ir finansinių institucijų steigimo. Tam tikslui ketinta panaudoti ir agentų tinklą. KGB ir SSKP pinigai sudarė 80 proc. įnašų į naujus bankus, biržas bei verslą. Gėlininkė – milijonierė Turtingiausia moterimi Estijoje pereinamuoju laikotarpiu tapo Tiiu Silves. Ji buvo matematikos mokytoja, o kai 1988 m. Estijoje buvo leista imtis individualios ūkinės veiklos, pradėjo turguje pardavinėti gėles ir pačios keptus kepinius. 1990 m. ji trečiąkart ištekėjo – šį kartą už rusų verslininko Genadijaus. Iš gėlių ji esą prasigyveno tiek, kad 1991 m. galėjo investuoti į sovietų sunkiosios pramonės paliktų metalų apyvartą. Iš pradžių ji keisdavo juos į vakarietiškas prekes – pavyzdžiui, už Vakarams parduotas 5 tonas metalo laužo gaudavo magnetofoną. Vėliau ėmė supirkinėti metalo laužą iš kitų posovietinių respublikų. Ji uždirbo milžiniškus pinigus ir buvo praminta „metalo karaliene“. Be to, jos įmonė išieškodavo rusų skolas Vakarų kreditoriams. Buvusi gėlininkė gyrėsi, kad jos „Silves Enterprise“ turi 22 filialus 8 valstybėse, o apyvarta keliskart viršija Estijos biudžetą. 1996 m. apie ją buvo sukurtas dokumentinis filmas „Pelenė iš Talino“, pasakojantis, kaip ji, sunkiai dirbdama ir niekieno nepadedama, praturtėjo. Taip jau susiklostė, kad „Silves Enterprise“ apsaugai vadovavo Reinas Sillaras – paskutinis Estijos KGB viršininkas (1990 m. kovo 17 d.–1991 m. gruodžio 18 d.), o anksčiau – KGB V skyriaus, kurio funkcija buvo persekioti opoziciją, viršininkas. Vėliau jis tapo T. Silves firmos Maskvos filialo vadovu. „Silves Enterprise“ kompanijoje dirbo dešimtys buvusių kagėbistų, „kad saugotų nuo mafijos“. Nieko nuostabaus, kad 1994 m. T. Silves buvo suteiktas kreditas. Tačiau 1996 m. buvo įsteigta Rusijos „Onako“ įmonės, pardavinėjusios Vakarams TNK naftą, antrinė įmonė „Onako Eesti“. Po metų R. Sillaras perėjo į naują darbą. Kagėbistai dingo, pinigai – taip pat, ir T. Silves liko su 4 mln. kronų skola. Teisme pralaimėjusi bylą, ji 1999 m. išvyko – kaip teigė, į Saudo Arabiją, kur esą ištekėjo už šeicho. 2000 m. jos įmonės jau neegzistavo. Netrukus ji sugrįžo ir apsigyveno su vyru provincijoje. Ji iki šiol nesupranta, kad buvo KGB marionetė, ir laiko save genialia verslininke. Gairės: rusija, ssrs, kgb, vladimiras kriučkovas, Filipas Bobkovas, Nikolajus Kručina, Reinas Sillaras, Petyras Čergilanovas, Grogoras Šopovas, Dimitras Ivanovas Puslapiai: 1 2 3 4 5 6 inShare geopolitika.lt
Visą straipsnį galite rasti http://www.balsas.lt/naujiena/629082/kgb-pletoja-verslahttp://www.balsas.lt/naujiena/629082/kgb-pletoja-versla
KGB plėtoja verslą 2012.11.05 09:37 Persiųstipranešti klaidąspausdinti1 komentarai (nuotr. SCANPIX) Susiję straipsniai Buvusio KGB agento išpažintys: A. Litvinenko nužudė FSB (2) Šnipų apsuptyje: Rusijos specialiųjų tarnybų tinklas yra apraizgęs visą pasaulį (9) Pasklidus gandams apie pablogėjusią sveikatą, V. Putinas pasirodė viešumoje Teisininko S. Magnitskio mirtis Rusijoje – po kankinimų žiurkių pilname kalėjime (3) 1987 m. viduryje SSRS buvo pripažinta privati nuosavybė. Ūkinė nomenklatūra galėjo ja naudotis per vadinamuosius kooperatyvus – t. y. valstybinių įmonių ir privačių asmenų bendroves. Nuo 1988 m. vasaros kooperatyvai tapo pagrindiniu komjaunuoliškos privatizacijos įrankiu, ypač steigiant komercinius bankus, per kuriuos buvo atliekama nomenklatūrinė privatizacija.Kaip JAV Atstovų rūmų Bankų komitetui paliudijo buvęs KGB analitikas Jurijus Švecas, „nuo 1988 m. [...] kiekvieno KGB karininko prioritetas buvo steigti naujas įmones ir infiltruotis į esamas – įskaitant bankus“. KGB vadovas Vladimiras Kriučkovas daug bendravo su „Maxwell Communication Corporation“ savininku Robertu Maxwellu, kurio iniciatyva buvo įsteigta verslininkų mokykla nomenklatūrai. Partijos turto privatizavimu rūpinosi iždininkas Nikolajus Kručina, jis 1990 m. vadovavo pervedimų į Vakarų bankus operacijai ir rinko pažymas apie „kapitalistų“ žinion atiduotas lėšas (1991 m. jis „nusklendė“ iš 9 aukšto). Tų metų rudenį keli KGB I vyriausiosios valdybos karininkai buvo perkelti dirbti į CK skyrių, kuris rūpinosi partijos turtu. KGB V valdybos viršininkas Filipas Bobkovas išleido specialiai atrinktiems KGB karininkams skirtą direktyvą, nurodančią nedelsiant pradėti teikti pasiūlymus dėl reikiamomis legendomis aprūpintų prekybos firmų ir finansinių institucijų steigimo. Tam tikslui ketinta panaudoti ir agentų tinklą. KGB ir SSKP pinigai sudarė 80 proc. įnašų į naujus bankus, biržas bei verslą. Gėlininkė – milijonierė Turtingiausia moterimi Estijoje pereinamuoju laikotarpiu tapo Tiiu Silves. Ji buvo matematikos mokytoja, o kai 1988 m. Estijoje buvo leista imtis individualios ūkinės veiklos, pradėjo turguje pardavinėti gėles ir pačios keptus kepinius. 1990 m. ji trečiąkart ištekėjo – šį kartą už rusų verslininko Genadijaus. Iš gėlių ji esą prasigyveno tiek, kad 1991 m. galėjo investuoti į sovietų sunkiosios pramonės paliktų metalų apyvartą. Iš pradžių ji keisdavo juos į vakarietiškas prekes – pavyzdžiui, už Vakarams parduotas 5 tonas metalo laužo gaudavo magnetofoną. Vėliau ėmė supirkinėti metalo laužą iš kitų posovietinių respublikų. Ji uždirbo milžiniškus pinigus ir buvo praminta „metalo karaliene“. Be to, jos įmonė išieškodavo rusų skolas Vakarų kreditoriams. Buvusi gėlininkė gyrėsi, kad jos „Silves Enterprise“ turi 22 filialus 8 valstybėse, o apyvarta keliskart viršija Estijos biudžetą. 1996 m. apie ją buvo sukurtas dokumentinis filmas „Pelenė iš Talino“, pasakojantis, kaip ji, sunkiai dirbdama ir niekieno nepadedama, praturtėjo. Taip jau susiklostė, kad „Silves Enterprise“ apsaugai vadovavo Reinas Sillaras – paskutinis Estijos KGB viršininkas (1990 m. kovo 17 d.–1991 m. gruodžio 18 d.), o anksčiau – KGB V skyriaus, kurio funkcija buvo persekioti opoziciją, viršininkas. Vėliau jis tapo T. Silves firmos Maskvos filialo vadovu. „Silves Enterprise“ kompanijoje dirbo dešimtys buvusių kagėbistų, „kad saugotų nuo mafijos“. Nieko nuostabaus, kad 1994 m. T. Silves buvo suteiktas kreditas. Tačiau 1996 m. buvo įsteigta Rusijos „Onako“ įmonės, pardavinėjusios Vakarams TNK naftą, antrinė įmonė „Onako Eesti“. Po metų R. Sillaras perėjo į naują darbą. Kagėbistai dingo, pinigai – taip pat, ir T. Silves liko su 4 mln. kronų skola. Teisme pralaimėjusi bylą, ji 1999 m. išvyko – kaip teigė, į Saudo Arabiją, kur esą ištekėjo už šeicho. 2000 m. jos įmonės jau neegzistavo. Netrukus ji sugrįžo ir apsigyveno su vyru provincijoje. Ji iki šiol nesupranta, kad buvo KGB marionetė, ir laiko save genialia verslininke. Gairės: rusija, ssrs, kgb, vladimiras kriučkovas, Filipas Bobkovas, Nikolajus Kručina, Reinas Sillaras, Petyras Čergilanovas, Grogoras Šopovas, Dimitras Ivanovas Puslapiai: 1 2 3 4 5 6
Visą straipsnį galite rasti http://www.balsas.lt/naujiena/629082/kgb-pletoja-versla
KGB plėtoja verslą 2012.11.05 09:37 Persiųstipranešti klaidąspausdinti1 komentarai (nuotr. SCANPIX) Susiję straipsniai Buvusio KGB agento išpažintys: A. Litvinenko nužudė FSB (2) Šnipų apsuptyje: Rusijos specialiųjų tarnybų tinklas yra apraizgęs visą pasaulį (9) Pasklidus gandams apie pablogėjusią sveikatą, V. Putinas pasirodė viešumoje Teisininko S. Magnitskio mirtis Rusijoje – po kankinimų žiurkių pilname kalėjime (3) 1987 m. viduryje SSRS buvo pripažinta privati nuosavybė. Ūkinė nomenklatūra galėjo ja naudotis per vadinamuosius kooperatyvus – t. y. valstybinių įmonių ir privačių asmenų bendroves. Nuo 1988 m. vasaros kooperatyvai tapo pagrindiniu komjaunuoliškos privatizacijos įrankiu, ypač steigiant komercinius bankus, per kuriuos buvo atliekama nomenklatūrinė privatizacija.Kaip JAV Atstovų rūmų Bankų komitetui paliudijo buvęs KGB analitikas Jurijus Švecas, „nuo 1988 m. [...] kiekvieno KGB karininko prioritetas buvo steigti naujas įmones ir infiltruotis į esamas – įskaitant bankus“. KGB vadovas Vladimiras Kriučkovas daug bendravo su „Maxwell Communication Corporation“ savininku Robertu Maxwellu, kurio iniciatyva buvo įsteigta verslininkų mokykla nomenklatūrai. Partijos turto privatizavimu rūpinosi iždininkas Nikolajus Kručina, jis 1990 m. vadovavo pervedimų į Vakarų bankus operacijai ir rinko pažymas apie „kapitalistų“ žinion atiduotas lėšas (1991 m. jis „nusklendė“ iš 9 aukšto). Tų metų rudenį keli KGB I vyriausiosios valdybos karininkai buvo perkelti dirbti į CK skyrių, kuris rūpinosi partijos turtu. KGB V valdybos viršininkas Filipas Bobkovas išleido specialiai atrinktiems KGB karininkams skirtą direktyvą, nurodančią nedelsiant pradėti teikti pasiūlymus dėl reikiamomis legendomis aprūpintų prekybos firmų ir finansinių institucijų steigimo. Tam tikslui ketinta panaudoti ir agentų tinklą. KGB ir SSKP pinigai sudarė 80 proc. įnašų į naujus bankus, biržas bei verslą. Gėlininkė – milijonierė Turtingiausia moterimi Estijoje pereinamuoju laikotarpiu tapo Tiiu Silves. Ji buvo matematikos mokytoja, o kai 1988 m. Estijoje buvo leista imtis individualios ūkinės veiklos, pradėjo turguje pardavinėti gėles ir pačios keptus kepinius. 1990 m. ji trečiąkart ištekėjo – šį kartą už rusų verslininko Genadijaus. Iš gėlių ji esą prasigyveno tiek, kad 1991 m. galėjo investuoti į sovietų sunkiosios pramonės paliktų metalų apyvartą. Iš pradžių ji keisdavo juos į vakarietiškas prekes – pavyzdžiui, už Vakarams parduotas 5 tonas metalo laužo gaudavo magnetofoną. Vėliau ėmė supirkinėti metalo laužą iš kitų posovietinių respublikų. Ji uždirbo milžiniškus pinigus ir buvo praminta „metalo karaliene“. Be to, jos įmonė išieškodavo rusų skolas Vakarų kreditoriams. Buvusi gėlininkė gyrėsi, kad jos „Silves Enterprise“ turi 22 filialus 8 valstybėse, o apyvarta keliskart viršija Estijos biudžetą. 1996 m. apie ją buvo sukurtas dokumentinis filmas „Pelenė iš Talino“, pasakojantis, kaip ji, sunkiai dirbdama ir niekieno nepadedama, praturtėjo. Taip jau susiklostė, kad „Silves Enterprise“ apsaugai vadovavo Reinas Sillaras – paskutinis Estijos KGB viršininkas (1990 m. kovo 17 d.–1991 m. gruodžio 18 d.), o anksčiau – KGB V skyriaus, kurio funkcija buvo persekioti opoziciją, viršininkas. Vėliau jis tapo T. Silves firmos Maskvos filialo vadovu. „Silves Enterprise“ kompanijoje dirbo dešimtys buvusių kagėbistų, „kad saugotų nuo mafijos“. Nieko nuostabaus, kad 1994 m. T. Silves buvo suteiktas kreditas. Tačiau 1996 m. buvo įsteigta Rusijos „Onako“ įmonės, pardavinėjusios Vakarams TNK naftą, antrinė įmonė „Onako Eesti“. Po metų R. Sillaras perėjo į naują darbą. Kagėbistai dingo, pinigai – taip pat, ir T. Silves liko su 4 mln. kronų skola. Teisme pralaimėjusi bylą, ji 1999 m. išvyko – kaip teigė, į Saudo Arabiją, kur esą ištekėjo už šeicho. 2000 m. jos įmonės jau neegzistavo. Netrukus ji sugrįžo ir apsigyveno su vyru provincijoje. Ji iki šiol nesupranta, kad buvo KGB marionetė, ir laiko save genialia verslininke. Gairės: rusija, ssrs, kgb, vladimiras kriučkovas, Filipas Bobkovas, Nikolajus Kručina, Reinas Sillaras, Petyras Čergilanovas, Grogoras Šopovas, Dimitras Ivanovas Puslapiai: 1 2 3 4 5 6
Visą straipsnį galite rasti http://www.balsas.lt/naujiena/629082/kgb-pletoja-verslahttp://www.balsas.lt/naujiena/629082/kgb-pletoja-versla
Pranešimą parašė ties Komentarų nėra:

2012 m. spalio 15 d., pirmadienis

Ar įmanoma padaryti taip, kad gyventojai patys norėtų mokėti mokesčius?


Sviekas po UTENIO
2012-10-15 11:54
CITATA:Kiekvienos vyriausybės ir mokesčių inspekcijos svajonė – rasti tokį mokestį, kurį mokesčių mokėtojai mokėtų savo noru. Jūs tik įsivaizduokite – jokių vizitų iš mokesčių inspekcijos, jokios juodosio
s buhalterijos, jokio šešėlio, jokių teisminių ginčų, baudų ar delspinigių...PaBaiga
STRAIBATO EILINIS: KOKI % Šešėlio sudarė?..Cigaretės ir Alkoholis...
IR AR JAU TAIP REIKIU JIEM LEGALIZUOTIS?..

DELFI Jums tiekia kokybišką nemokamą turinį. Jūs atsidėkotumėte mums, jei dalintumėtės šiuo tekstu siųsdami jo nuorodą, o ne kopijuodami tekstą. http://verslas.delfi.lt/business/ar-imanoma-padaryti-taip-kad-gyventojai-patys-noretu-moketi-mokescius.d?id=59709737&com=1#ixzz29MA0w0lf
 


Ar įmanoma padaryti taip, kad gyventojai patys norėtų mokėti mokesčius?
verslas.delfi.lt
Kiekvienos vyriausybės ir mokesčių inspekcijos svajonė – rasti tokį mokestį
Pranešimą parašė ties Komentarų nėra:

2012 m. spalio 12 d., penktadienis

Žymusis tarologas L. Malinauskas: Lietuvai po rinkimų teks augintis spyglius

Žymusis tarologas L. Malinauskas: Lietuvai po rinkimų teks augintis spyglius Birutė Žemaitytė, 2012.10.12 10:32 Persiųstipranešti klaidąspausdinti6 komentarai Kortos (nuotr. Balsas.lt) Balsuodami spalio 14-ąją nuspręsime, kam iš beveik 2000 kandidatų patikėsime Lietuvos valstybės vairą artimiausius ketverius metus. O kaip po rinkimų gyvensime mes patys ir kas laukia mūsų šalies? Pažvelgti į kortas ir pasidalyti ateities įžvalgomis Balsas.lt paprašė žinomą tarologą Leopoldą Malinauską. Anot jo, ir kortos rodo, kad dabar Lietuva – nuskurdusi, praskolinta valstybė. „Deja, neturime tokių resursų, kokių turi, pavyzdžiui Azerbaidžanas. Nors XX amžiuje tarpukaryje buvome sukaupę ne vieną toną aukso, dabar turime tik skolas“, – sakė jis. Prezidentė vėl bus moteris
Visą straipsnį galite rasti http://www.balsas.lt/naujiena/624795/zymusis-tarologas-l-malinauskas-lietuvai-po-rinkimu-teks-augintis-spyglius

Sviekas po UTENIO 2012-10-12 11:55:31 CITATA:Anot jo, ir kortos rodo, kad dabar Lietuva – nuskurdusi, praskolinta valstybė. „Deja, neturime tokių resursų, kokių turi, pavyzdžiui Azerbaidžanas. Nors XX amžiuje tarpukaryje buvome sukaupę ne vieną toną aukso, dabar turime tik skolas“PaBaiga/../
Anot..STRAIBATO EILINIO.
Sako SU AUKSU TAI TAIP. Tikrai BĖDA. Jai kas atsitiktu sunku butų žmonias įkalbėt Vėl už laisvą lietuvą eit...Tadu Na Smetonas likus auksa sakį kad ėsus...Da Ą dabar vienas skolas...Paskiau reiktų...Tas skolas. Dabartynės laisvas Lietuvąas. MOKĖT. Nelabai kas narėtų...Va kad ir Dėl Atominės Elektrinės kokios kalbos eina...Žiurėk. Kad nori...Nars su ta auksu. Neaiškų. Saki Kad Smetona pabegdamas Savo Diplomati ar sakvajaži išsivežis...Paskiau kad Aseit Lansbergio darbas...Be žmonės nemati...Straibato Eiliniui dauk juoka buvo...Kad matai kaip Givena...kiek auksa užgivena...Jai abiem pakako?...Nars geriausia buvo auksa litus nukalt ...Kad kiekvienas galėtu pačiupinėt. KAKS SKYRTUMAS AR MARKĖM. Buvo toks pinigas savo laiku.Lietuvoja net Dukartus per XX a. Vaikščiojas. Ar doliareis Žaliais $. Neaišku tarp kita ko...Ten juo pas Amerikonų kas spausdina jai rimtai per istatymo raidę žiurint dar neaiškų...Ar „auksiniais lietuviškais“ žmonės turėjo but...Be/../http://www.balsas.lt/komentarai/624795/zymusis-tarologas-l-malinauskas-lietuvai-po-rinkimu-teks-augintis-spyglius m a t Lansbergis kad labai skundėsi atsieit bais užpliatkavotas dėlta ėsus.
O dėl Rožių tai prekybos centruos sočiai visokiausių pirštinių...Nar Savitskuų Jūzės nuomonia...Tai kaip sako Prancūzai“юююЧюжыми руками каштаны из огне будет кому вытаскват,,,“ Atsakyti

Žymusis tarologas L. Malinauskas: Lietuvai po rinkimų teks augintis spyglius Birutė Žemaitytė, 2012.10.12 10:32 Persiųstipranešti klaidąspausdinti6 komentarai Kortos (nuotr. Balsas.lt) Balsuodami spalio 14-ąją nuspręsime, kam iš beveik 2000 kandidatų patikėsime Lietuvos valstybės vairą artimiausius ketverius metus. O kaip po rinkimų gyvensime mes patys ir kas laukia mūsų šalies? Pažvelgti į kortas ir pasidalyti ateities įžvalgomis Balsas.lt paprašė žinomą tarologą Leopoldą Malinauską. Anot jo, ir kortos rodo, kad dabar Lietuva – nuskurdusi, praskolinta valstybė. „Deja, neturime tokių resursų, kokių turi, pavyzdžiui Azerbaidžanas. Nors XX amžiuje tarpukaryje buvome sukaupę ne vieną toną aukso, dabar turime tik skolas“, – sakė jis. Prezidentė vėl bus moteris
Visą straipsnį galite rasti http://www.balsas.lt/naujiena/624795/zymusis-tarologas-l-malinauskas-lietuvai-po-rinkimu-teks-augintis-spyglius
Pranešimą parašė ties Komentarų nėra:

2012 m. spalio 3 d., trečiadienis

V. Vasiliauskas: gyventojai vis dar įsimylėję grynuosius

‎Raimondas Gitenis‎
Sviekas po Utenio, 2012-10-03 14:07

Pasak jo, klausimas yra ir dėl ekonominio išprusimo. "Žmonės yra vis dėlto įsimylėję grynuosius pinigus. Kuo labiau plistų elektroniniai pinigai, elektroninės operacijos, bankų sąnaudos atitinkamai mažėtų ir išsiplėtus mastui mes galėtume turbūt kalbėti apie poveikį įkainiams", - svarstė V. Vasiliauskas. STRAIBATO EILINIS; Dažnai pagalvojas?..Kas BUTU Jai visus gynuosius Dolerius Amėrikan-JAV nusiaustu..Nu aišku Mūsų tai neliečia. Ar ne

Skaityti daugiau: http://www.ekonomika.lt/naujiena/v-vasiliauskas-gyventojai-vis-dar-isimyleje-grynuosius-31060.html#comments#ixzz28EWALFdr
 
Patinka · · · ‎Prieš kelias sekundes.‎ šalia ‎‎Utena‎‎ ·
Pranešimą parašė ties Komentarų nėra:

2012 m. spalio 2 d., antradienis

А.Невзоров о событиях в Вильнюсе 1991 г.


9:40 / 33:37
2,450
Įkėlė , 2012 Vas 15
Nėra aprašo.
  • teigiami įvertinimai, 8 neigiami įvertinimai
žr. viską

Visi komentarai (7)

raimogidenis
  • Кусок говна, ты будеш гореть в аду за эту лож, за то што наплевал на могилы убитых людей.
    LaukineShiaure prieš 1 sav.
  • Какого хрена вы к нам на заработки тогда ездите? Скоро восточная Украина обратно к России присоединится, а западную католики вырежут. Так бандеровцам и надо
    DrefHron atsakymas į pofignaxuy (Rodyti komentarą) prieš 2 mėn.
  • Естественный исход"дружбы народов".Жаль,но такие конфликты будут продолжаться...
    Марина Полтавцева prieš 3 mėn.
  • готовь себе мыло и веревку, говно.
    good4mood atsakymas į 666shetonas (Rodyti komentarą) prieš 5 mėn.
  • Согласен на все 1000%
    Нет чтоб покаяться, продолжает лгать дерьмо.
    Cavaot atsakymas į 666shetonas (Rodyti komentarą) prieš 5 mėn.
  • Šis komentaras surinko per daug neigiamų balsų
    lzivaja skotina
    666shetonas prieš 6 mėn.
Pranešimą parašė ties Komentarų nėra:
Užsisakykite: Pranešimai (Atom)