Enter a friend's name...
2012 m. gruodžio 12 d., trečiadienis
Leidiklai "Baltos lankos tik(jau) dvidešimt"
Leidyklai "Baltos lankos tik(jau) dvidešimt"
Gruodžio 12-oji leidyklos 'Baltos lankos"dienaUtenos A.ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje
17val. konferencijų salėje vakaras.
Dalyvavo:
leidyklos"Baltos lankos"
generalinis direktorius SAULIUS ŽUKAS
Su juo pokalbio fragmentas. Minti buvo ta kad...But garantuoti užsakimai Bibliotekom. pvz:500 egzempliorių.
Mano mintis. Būvus ta kad. Užsakoma ir avnsu apmokama. Ir pavz: Knyginuos pardavinėjama. O paskiau. Kiektai kiek lieka neparduota. Bibliotekom. O kiek truks egzempliorių da spausdinama. Deputacija (Kiek supratau leidėjų) kita savaitę su "Čelobitna" Pas naują kultūros ministrą. RENGIAS EIT
Dar dalyvavo
vyr. redaktorius
SAULIUS REPEČKA
Saksofonu grojo
ARUNAS KATINAS
2012 m. gruodžio 5 d., trečiadienis
Marš į bankus! Ir į šešėlį!
http://www.balsas.lt/naujiena/ 702914/ mars-i-bankus-ir-i-seseli/2
Kiek to šešėlio sudaro kontrabanda?..O šiap jau įdomios sūmos...Tai ka lytas išstumė..Užsienio valiutas?..
Pas BELARUSUS taigi...Jų rubliais ar ten kaip mokėt?..
Kiek to šešėlio sudaro kontrabanda?..O šiap jau įdomios sūmos...Tai ka lytas išstumė..Užsienio valiutas?..
Pas BELARUSUS taigi...Jų rubliais ar ten kaip mokėt?..

Marš į bankus! Ir į šešėlį!
www.balsas.lt
Besiformuojanti
valdžia surado genialų būdą įveikti kone 30 milijardų litų dydžio
šešėlį. Ji siūlo uždrausti atsiskaitymus, viršijančius 5 tūkstančius ...
Visą straipsnį galite rasti http://www.balsas.lt/naujiena/702914/mars-i-bankus-ir-i-seseli
Rūta Vainienė, 2012.12.04 13:46
Persiųstipranešti klaidąspausdintikomentarai
R. Vainienė (nuotr. Balsas.lt)
Susiję straipsniai
Likvidavus „šešėlį“ būtų galima atsisakyti gyventojų pajamų mokesčio
(2)
Pasitikėjimo telefonu išduota statybų bendrovė, mokėjusi atlyginimus
„vokeliuose“ (8)
Performansas, pavadinimu „Grybašenka“
Kaip simuliacija virsta kapitalu (2)
Besiformuojanti valdžia surado genialų būdą įveikti kone 30 milijardų
litų dydžio šešėlį. Ji siūlo uždrausti atsiskaitymus, viršijančius 5
tūkstančius litų, vykdyti grynaisiais pinigais. Kažkodėl valdžia mano,
kad valstybinio Lietuvos banko spausdinami litai yra šešėlio įrankis ar
net priežastis. Taip pat ir gryni eurai, ir doleriai – gerbiamų
valstybinių centrinių bankų banknotai yra nusikaltimo bendrininkas.
Visą straipsnį galite rasti http://www.balsas.lt/naujiena/702914/mars-i-bankus-ir-i-seseli
Visą straipsnį galite rasti http://www.balsas.lt/naujiena/702914/mars-i-bankus-ir-i-seseli
Marš į bankus! Ir į šešėlį!
Rūta Vainienė, 2012.12.04 13:46
Persiųstipranešti klaidąspausdintikomentarai
R. Vainienė (nuotr. Balsas.lt)
Susiję straipsniai
Likvidavus „šešėlį“ būtų galima atsisakyti gyventojų pajamų mokesčio
(2)
Pasitikėjimo telefonu išduota statybų bendrovė, mokėjusi atlyginimus
„vokeliuose“ (8)
Performansas, pavadinimu „Grybašenka“
Kaip simuliacija virsta kapitalu (2)
Besiformuojanti valdžia surado genialų būdą įveikti kone 30 milijardų
litų dydžio šešėlį. Ji siūlo uždrausti atsiskaitymus, viršijančius 5
tūkstančius litų, vykdyti grynaisiais pinigais. Kažkodėl valdžia mano,
kad valstybinio Lietuvos banko spausdinami litai yra šešėlio įrankis ar
net priežastis. Taip pat ir gryni eurai, ir doleriai – gerbiamų
valstybinių centrinių bankų banknotai yra nusikaltimo bendrininkas.
Keistai valdžia įsivaizduoja šešėlinius sandorius. Jai atrodo, kad
priėmus įstatymą kontrabandistas, turintis milijoną grynais ir norėdamas
įsigyti „furą“ neapmokestinamų cigarečių, įneš milijoną į banką ir
padarys pavedimą Baltarusijos partneriui. Ir pavedime nurodys pavedimo
paskirtį: „už kontrabandines cigaretes“. Tada informacija taps vieša, o
mokesčių inspekcija galės imtis apmokestinimo. Arba – kad įmonė, mokanti
algas vokelyje, grynus padės į banką, kad per jį sumokėtų
neapmokestintą algos dalį?
Turbūt ir pirmokas puikiai supranta, kad tai – absurdas. Šešėlyje
neveikia įstatymai ir ribojimai, būtent todėl tai ir yra šešėlis. Gali
visai uždrausti grynuosius, šešėlis to nepaisys. Todėl apribojimas
atsiskaityti grynais galios tik tiems atsiskaitymams, kurie dabar yra
legalūs. Žmogus, pirkdamas automobilį salone, turės atsiskaityti
pavedimu, tačiau tai visai nepaveiks prekybos automobiliais turguje ar
pagal skelbimus. Mat ten, jei abi pusės sutars, jos atsiskaitys
grynaisiais. Prie kiekvieno sandorio, net jei jis ir registruojamas,
nepastatysi po cerberį, kad sužiūrėtų, ar deklaruojama kaina atitinka
mokamą realiai. Šešėliui nė motais valdžios įstatymai apie privalomus
mokesčius, taip pat nė motais bus ir įpareigojimas atsiskaityti
pavedimu.
Apribojimas galų gale tik sumažins žmonėms pasirinkimo galimybę, kokiu
būdu atsiskaityti. Paskirtasis premjeras teigia, kad žmonėms bankuose
bus saugiau. Kaip greitai jis pamiršo „Snoro“ bankrotą! Dalį santaupų
žmonės laiko grynais būtent todėl, kad nepasitiki bankais, jie taip
sumažina savo riziką bei padidina saugumą. Komerciniai bankai palaiko
siūlymą daugiau atsiskaitymų vykdyti per juos – jų pozicija suprantama,
tačiau neįžvalgi. Juk jei žmonės bus varu suvaryti į bankus, kitas
valdžios žingsnis bus reguliuoti atsiskaitymų įkainius. Valdžia sakys –
žmonėms per brangu mokėti rinkos kainą, o kadangi atsiskaitymo
alternatyvos nebelieka, lieka riboti įkainius. Viena intervencija gimdys
kitą. Juolab, kad jau dabar degalų pardavėjai ir elektroninių
parduotuvių valdytojai skundžiasi per dideliais įkainiais. Bankai, kurie
negalės padengti operacijos sąnaudų iš įkainių už atsiskaitymus, imsis
atsakomųjų veiksmų – paprasčiausia sumažinti palūkanas už indėlius, arba
pakelti už paskolas.
Nereikia daug aiškinti, kiek nepatogumų patirs žmonės, kuriems bankas
yra už kilometrų. Taip pat mažos parduotuvės, kavinės, kurios pajamas
gauna grynais ir po to atsiskaito grynais už urmu joms atvežamas prekes.
Inkasuoti pinigus kainuoja. Suvažinėti į banką padaryti pavedimą – taip
pat. Taigi, šešėlis ir toliau gyvuos savo gyvenimą be valdžios
taisyklių, o legalus žmonių gyvenimas bus dar labiau suvaržytas.
Gairės: mokesčiai, bankas, akcizas, atsiskaitymas, šešėlis, skaidrumas,
grynieji pinigai, vokeliai
Puslapiai: 1 2
Visą straipsnį galite rasti http://www.balsas.lt/naujiena/702914/mars-i-bankus-ir-i-seseli
Visą straipsnį galite rasti http://www.balsas.lt/naujiena/702914/mars-i-bankus-ir-i-seseli
Marš į bankus! Ir į šešėlį!
Rūta Vainienė, 2012.12.04 13:46
Persiųstipranešti klaidąspausdintikomentarai
R. Vainienė (nuotr. Balsas.lt)
Susiję straipsniai
Likvidavus „šešėlį“ būtų galima atsisakyti gyventojų pajamų mokesčio
(2)
Pasitikėjimo telefonu išduota statybų bendrovė, mokėjusi atlyginimus
„vokeliuose“ (8)
Performansas, pavadinimu „Grybašenka“
Kaip simuliacija virsta kapitalu (2)
Besiformuojanti valdžia surado genialų būdą įveikti kone 30 milijardų
litų dydžio šešėlį. Ji siūlo uždrausti atsiskaitymus, viršijančius 5
tūkstančius litų, vykdyti grynaisiais pinigais. Kažkodėl valdžia mano,
kad valstybinio Lietuvos banko spausdinami litai yra šešėlio įrankis ar
net priežastis. Taip pat ir gryni eurai, ir doleriai – gerbiamų
valstybinių centrinių bankų banknotai yra nusikaltimo bendrininkas.
Keistai valdžia įsivaizduoja šešėlinius sandorius. Jai atrodo, kad
priėmus įstatymą kontrabandistas, turintis milijoną grynais ir norėdamas
įsigyti „furą“ neapmokestinamų cigarečių, įneš milijoną į banką ir
padarys pavedimą Baltarusijos partneriui. Ir pavedime nurodys pavedimo
paskirtį: „už kontrabandines cigaretes“. Tada informacija taps vieša, o
mokesčių inspekcija galės imtis apmokestinimo. Arba – kad įmonė, mokanti
algas vokelyje, grynus padės į banką, kad per jį sumokėtų
neapmokestintą algos dalį?
Turbūt ir pirmokas puikiai supranta, kad tai – absurdas. Šešėlyje
neveikia įstatymai ir ribojimai, būtent todėl tai ir yra šešėlis. Gali
visai uždrausti grynuosius, šešėlis to nepaisys. Todėl apribojimas
atsiskaityti grynais galios tik tiems atsiskaitymams, kurie dabar yra
legalūs. Žmogus, pirkdamas automobilį salone, turės atsiskaityti
pavedimu, tačiau tai visai nepaveiks prekybos automobiliais turguje ar
pagal skelbimus. Mat ten, jei abi pusės sutars, jos atsiskaitys
grynaisiais. Prie kiekvieno sandorio, net jei jis ir registruojamas,
nepastatysi po cerberį, kad sužiūrėtų, ar deklaruojama kaina atitinka
mokamą realiai. Šešėliui nė motais valdžios įstatymai apie privalomus
mokesčius, taip pat nė motais bus ir įpareigojimas atsiskaityti
pavedimu.
Apribojimas galų gale tik sumažins žmonėms pasirinkimo galimybę, kokiu
būdu atsiskaityti. Paskirtasis premjeras teigia, kad žmonėms bankuose
bus saugiau. Kaip greitai jis pamiršo „Snoro“ bankrotą! Dalį santaupų
žmonės laiko grynais būtent todėl, kad nepasitiki bankais, jie taip
sumažina savo riziką bei padidina saugumą. Komerciniai bankai palaiko
siūlymą daugiau atsiskaitymų vykdyti per juos – jų pozicija suprantama,
tačiau neįžvalgi. Juk jei žmonės bus varu suvaryti į bankus, kitas
valdžios žingsnis bus reguliuoti atsiskaitymų įkainius. Valdžia sakys –
žmonėms per brangu mokėti rinkos kainą, o kadangi atsiskaitymo
alternatyvos nebelieka, lieka riboti įkainius. Viena intervencija gimdys
kitą. Juolab, kad jau dabar degalų pardavėjai ir elektroninių
parduotuvių valdytojai skundžiasi per dideliais įkainiais. Bankai, kurie
negalės padengti operacijos sąnaudų iš įkainių už atsiskaitymus, imsis
atsakomųjų veiksmų – paprasčiausia sumažinti palūkanas už indėlius, arba
pakelti už paskolas.
Nereikia daug aiškinti, kiek nepatogumų patirs žmonės, kuriems bankas
yra už kilometrų. Taip pat mažos parduotuvės, kavinės, kurios pajamas
gauna grynais ir po to atsiskaito grynais už urmu joms atvežamas prekes.
Inkasuoti pinigus kainuoja. Suvažinėti į banką padaryti pavedimą – taip
pat. Taigi, šešėlis ir toliau gyvuos savo gyvenimą be valdžios
taisyklių, o legalus žmonių gyvenimas bus dar labiau suvaržytas.
Gairės: mokesčiai, bankas, akcizas, atsiskaitymas, šešėlis, skaidrumas,
grynieji pinigai, vokeliai
Puslapiai: 1 2
Visą straipsnį galite rasti http://www.balsas.lt/naujiena/702914/mars-i-bankus-ir-i-seseli
Visą straipsnį galite rasti http://www.balsas.lt/naujiena/702914/mars-i-bankus-ir-i-seseli
Marš į bankus! Ir į šešėlį!
Rūta Vainienė, 2012.12.04 13:46
Persiųstipranešti klaidąspausdintikomentarai
R. Vainienė (nuotr. Balsas.lt)
Susiję straipsniai
Likvidavus „šešėlį“ būtų galima atsisakyti gyventojų pajamų mokesčio
(2)
Pasitikėjimo telefonu išduota statybų bendrovė, mokėjusi atlyginimus
„vokeliuose“ (8)
Performansas, pavadinimu „Grybašenka“
Kaip simuliacija virsta kapitalu (2)
Besiformuojanti valdžia surado genialų būdą įveikti kone 30 milijardų
litų dydžio šešėlį. Ji siūlo uždrausti atsiskaitymus, viršijančius 5
tūkstančius litų, vykdyti grynaisiais pinigais. Kažkodėl valdžia mano,
kad valstybinio Lietuvos banko spausdinami litai yra šešėlio įrankis ar
net priežastis. Taip pat ir gryni eurai, ir doleriai – gerbiamų
valstybinių centrinių bankų banknotai yra nusikaltimo bendrininkas.
Keistai valdžia įsivaizduoja šešėlinius sandorius. Jai atrodo, kad
priėmus įstatymą kontrabandistas, turintis milijoną grynais ir norėdamas
įsigyti „furą“ neapmokestinamų cigarečių, įneš milijoną į banką ir
padarys pavedimą Baltarusijos partneriui. Ir pavedime nurodys pavedimo
paskirtį: „už kontrabandines cigaretes“. Tada informacija taps vieša, o
mokesčių inspekcija galės imtis apmokestinimo. Arba – kad įmonė, mokanti
algas vokelyje, grynus padės į banką, kad per jį sumokėtų
neapmokestintą algos dalį?
Turbūt ir pirmokas puikiai supranta, kad tai – absurdas. Šešėlyje
neveikia įstatymai ir ribojimai, būtent todėl tai ir yra šešėlis. Gali
visai uždrausti grynuosius, šešėlis to nepaisys. Todėl apribojimas
atsiskaityti grynais galios tik tiems atsiskaitymams, kurie dabar yra
legalūs. Žmogus, pirkdamas automobilį salone, turės atsiskaityti
pavedimu, tačiau tai visai nepaveiks prekybos automobiliais turguje ar
pagal skelbimus. Mat ten, jei abi pusės sutars, jos atsiskaitys
grynaisiais. Prie kiekvieno sandorio, net jei jis ir registruojamas,
nepastatysi po cerberį, kad sužiūrėtų, ar deklaruojama kaina atitinka
mokamą realiai. Šešėliui nė motais valdžios įstatymai apie privalomus
mokesčius, taip pat nė motais bus ir įpareigojimas atsiskaityti
pavedimu.
Apribojimas galų gale tik sumažins žmonėms pasirinkimo galimybę, kokiu
būdu atsiskaityti. Paskirtasis premjeras teigia, kad žmonėms bankuose
bus saugiau. Kaip greitai jis pamiršo „Snoro“ bankrotą! Dalį santaupų
žmonės laiko grynais būtent todėl, kad nepasitiki bankais, jie taip
sumažina savo riziką bei padidina saugumą. Komerciniai bankai palaiko
siūlymą daugiau atsiskaitymų vykdyti per juos – jų pozicija suprantama,
tačiau neįžvalgi. Juk jei žmonės bus varu suvaryti į bankus, kitas
valdžios žingsnis bus reguliuoti atsiskaitymų įkainius. Valdžia sakys –
žmonėms per brangu mokėti rinkos kainą, o kadangi atsiskaitymo
alternatyvos nebelieka, lieka riboti įkainius. Viena intervencija gimdys
kitą. Juolab, kad jau dabar degalų pardavėjai ir elektroninių
parduotuvių valdytojai skundžiasi per dideliais įkainiais. Bankai, kurie
negalės padengti operacijos sąnaudų iš įkainių už atsiskaitymus, imsis
atsakomųjų veiksmų – paprasčiausia sumažinti palūkanas už indėlius, arba
pakelti už paskolas.
Nereikia daug aiškinti, kiek nepatogumų patirs žmonės, kuriems bankas
yra už kilometrų. Taip pat mažos parduotuvės, kavinės, kurios pajamas
gauna grynais ir po to atsiskaito grynais už urmu joms atvežamas prekes.
Inkasuoti pinigus kainuoja. Suvažinėti į banką padaryti pavedimą – taip
pat. Taigi, šešėlis ir toliau gyvuos savo gyvenimą be valdžios
taisyklių, o legalus žmonių gyvenimas bus dar labiau suvaržytas.
Gairės: mokesčiai, bankas, akcizas, atsiskaitymas, šešėlis, skaidrumas,
grynieji pinigai, vokeliai
Puslapiai: 1 2
Visą straipsnį galite rasti http://www.balsas.lt/naujiena/702914/mars-i-bankus-ir-i-seseli
Visą straipsnį galite rasti http://www.balsas.lt/naujiena/702914/mars-i-bankus-ir-i-seseli
2012 m. lapkričio 27 d., antradienis
2012 m. lapkričio 14 d., trečiadienis
Šlapenka
<iframe width="420" height="315" src="http://www.youtube.com/embed/Bfuf7UfPCE8" frameborder="0" allowfullscreen></iframe>
Raimondas Gitenis pasidalino nuoroda
Raimondas Gitenis pasidalino nuoroda
.
ĮDOMI
VIETA PRADŽIOJ APIE"DAKTARIŠKA DEŠRĄ" Šlapenką? Kaip ji tapdavus
šlapenka..Pasirodo kad net pats..Viršininko Vyriausios valdybos
pavaduotojas nežinojus technologinių "Subtilybių." Juk kiek pagrobdavo
Socialistinės nuosavybės, grobstai
. Kad
išeiga būtų. Reikėjo kaip tai kompencuoti. trūkumą. Nu ir varė pieno
miltelius..irt.t. Tiesa būva sakė ten visokie..Anti Tarybiniai
elementai.. Tarybinės Tėvinės priešai. Kad ėsų žiurkių papuldavo..'KAS
TŪRI BŪTĮ GRIEŽTAI PANEIGTĄ." Be aparatus šeipgi po darbo išardydavo ir
plaudavo...Nu tai va...Reikia tai draugai oficialiai pareikšt..Taip
sakant..Na o jai Rimtai yra vienas. Įdomus gabalas. Buvus tokia vienu
laiku populeri.AGRONOMŲ SVETAINĖ. Tai ten esas tokias detonacines sumas
10 rb. Už virtas dešras. Sakis berods tada dar paprastas TSKP- LKP
Sekretorius A.M.( Ne atrodo tada dar paprastas Algirdas..Be Mykolo
Brazauskas) Nu tai va..Tada buvo sakia kokio dotacijos dešrom. IR KAS
ĮDOMU KAD. Jai pažiūrėt dabartines. Panašių pavadinimų kainas. Gal
keiktai kainos net mažmeninės Lytais reik manyt.
Amerikietis nori, kad jam atlyginimas būtų mokamas auksu
Raimondas Gitenis pasidalino nuoroda
.
A ka jis negali nuspirk?..Nors jei pradės mokėt. auksinėmis monetom...Nors šeipgi jau...Kiek monetų sudarys. Ta jo alga?..

Amerikietis nori, kad jam atlyginimas būtų mokamas auksu
verslas.delfi.lt
Montanos
( JAV ) valstijos teisininkas surado unikalų būdą išreikšti
susirūpinimą milžiniška valstybės skola: jis reikalauja, jog jam būtų
mokama auksinėmis ir sidabrinėmis monetomis.
STRAIBATO EILINIS:Kuriuo net stalo n e pa d e n k s i?..Ar ne?.
DELFI Jums tiekia kokybišką nemokamą turinį. Jūs atsidėkotumėte mums, jei dalintumėtės šiuo tekstu siųsdami jo nuorodą, o ne kopijuodami tekstą. http://verslas.delfi.lt/business/amerikietis-nori-kad-jam-atlyginimas-butu-mokamas-auksu.d?id=59983093#ixzz2CEvEewDu
2012 m. lapkričio 5 d., pirmadienis
KGB plėtoja verslą
Sviekas po UTENIO
2012-11-05 12:11:42
DA IR LENKAI DIRBO. tuos kraštuos...Tik gerai nepamenu STRAIBATO
EILINIS. Ar Dujotiekio ar Naftotiekio statybos. Tadu būve po Antro
pasaulinio karo. lito-(Sidabrinio_) Smukimas pasaulio rinkos.. Pas
žmones. Buvo like dauk netik Caro červoncu...Bet ir Sidabrinių lytu
like/../ Nu tai tie Vakaruos ir pavarė. Numušė kainas.
KGB plėtoja verslą
2012.11.05 09:37
Persiųstipranešti klaidąspausdinti1 komentarai
(nuotr. SCANPIX)
Susiję straipsniai
Buvusio KGB agento išpažintys: A. Litvinenko nužudė FSB (2)
Šnipų apsuptyje: Rusijos specialiųjų tarnybų tinklas yra apraizgęs
visą pasaulį (9)
Pasklidus gandams apie pablogėjusią sveikatą, V. Putinas pasirodė
viešumoje
Teisininko S. Magnitskio mirtis Rusijoje – po kankinimų žiurkių
pilname kalėjime (3)
1987 m. viduryje SSRS buvo pripažinta privati nuosavybė. Ūkinė
nomenklatūra galėjo ja naudotis per vadinamuosius kooperatyvus – t. y.
valstybinių įmonių ir privačių asmenų bendroves. Nuo 1988 m. vasaros
kooperatyvai tapo pagrindiniu komjaunuoliškos privatizacijos įrankiu,
ypač steigiant komercinius bankus, per kuriuos buvo atliekama
nomenklatūrinė privatizacija.Kaip JAV Atstovų rūmų Bankų komitetui
paliudijo buvęs KGB analitikas Jurijus Švecas, „nuo 1988 m. [...]
kiekvieno KGB karininko prioritetas buvo steigti naujas įmones ir
infiltruotis į esamas – įskaitant bankus“.
KGB vadovas Vladimiras Kriučkovas daug bendravo su „Maxwell
Communication Corporation“ savininku Robertu Maxwellu, kurio iniciatyva
buvo įsteigta verslininkų mokykla nomenklatūrai.
Partijos turto privatizavimu rūpinosi iždininkas Nikolajus Kručina, jis
1990 m. vadovavo pervedimų į Vakarų bankus operacijai ir rinko pažymas
apie „kapitalistų“ žinion atiduotas lėšas (1991 m. jis „nusklendė“ iš 9
aukšto). Tų metų rudenį keli KGB I vyriausiosios valdybos karininkai
buvo perkelti dirbti į CK skyrių, kuris rūpinosi partijos turtu. KGB V
valdybos viršininkas Filipas Bobkovas išleido specialiai atrinktiems KGB
karininkams skirtą direktyvą, nurodančią nedelsiant pradėti teikti
pasiūlymus dėl reikiamomis legendomis aprūpintų prekybos firmų ir
finansinių institucijų steigimo. Tam tikslui ketinta panaudoti ir agentų
tinklą. KGB ir SSKP pinigai sudarė 80 proc. įnašų į naujus bankus,
biržas bei verslą.
Gėlininkė – milijonierė
Turtingiausia moterimi Estijoje pereinamuoju laikotarpiu tapo Tiiu
Silves. Ji buvo matematikos mokytoja, o kai 1988 m. Estijoje buvo leista
imtis individualios ūkinės veiklos, pradėjo turguje pardavinėti gėles
ir pačios keptus kepinius. 1990 m. ji trečiąkart ištekėjo – šį kartą už
rusų verslininko Genadijaus.
Iš gėlių ji esą prasigyveno tiek, kad 1991 m. galėjo investuoti į
sovietų sunkiosios pramonės paliktų metalų apyvartą. Iš pradžių ji
keisdavo juos į vakarietiškas prekes – pavyzdžiui, už Vakarams parduotas
5 tonas metalo laužo gaudavo magnetofoną. Vėliau ėmė supirkinėti metalo
laužą iš kitų posovietinių respublikų. Ji uždirbo milžiniškus pinigus
ir buvo praminta „metalo karaliene“. Be to, jos įmonė išieškodavo rusų
skolas Vakarų kreditoriams. Buvusi gėlininkė gyrėsi, kad jos „Silves
Enterprise“ turi 22 filialus 8 valstybėse, o apyvarta keliskart viršija
Estijos biudžetą. 1996 m. apie ją buvo sukurtas dokumentinis filmas
„Pelenė iš Talino“, pasakojantis, kaip ji, sunkiai dirbdama ir niekieno
nepadedama, praturtėjo.
Taip jau susiklostė, kad „Silves Enterprise“ apsaugai vadovavo Reinas
Sillaras – paskutinis Estijos KGB viršininkas (1990 m. kovo 17 d.–1991
m. gruodžio 18 d.), o anksčiau – KGB V skyriaus, kurio funkcija buvo
persekioti opoziciją, viršininkas. Vėliau jis tapo T. Silves firmos
Maskvos filialo vadovu. „Silves Enterprise“ kompanijoje dirbo dešimtys
buvusių kagėbistų, „kad saugotų nuo mafijos“. Nieko nuostabaus, kad 1994
m. T. Silves buvo suteiktas kreditas. Tačiau 1996 m. buvo įsteigta
Rusijos „Onako“ įmonės, pardavinėjusios Vakarams TNK naftą, antrinė
įmonė „Onako Eesti“. Po metų R. Sillaras perėjo į naują darbą.
Kagėbistai dingo, pinigai – taip pat, ir T. Silves liko su 4 mln. kronų
skola. Teisme pralaimėjusi bylą, ji 1999 m. išvyko – kaip teigė, į Saudo
Arabiją, kur esą ištekėjo už šeicho. 2000 m. jos įmonės jau
neegzistavo. Netrukus ji sugrįžo ir apsigyveno su vyru provincijoje. Ji
iki šiol nesupranta, kad buvo KGB marionetė, ir laiko save genialia
verslininke.
Gairės: rusija, ssrs, kgb, vladimiras kriučkovas, Filipas Bobkovas,
Nikolajus Kručina, Reinas Sillaras, Petyras Čergilanovas, Grogoras
Šopovas, Dimitras Ivanovas
Puslapiai: 1 2 3 4 5 6
Visą straipsnį galite rasti http://www.balsas.lt/naujiena/629082/kgb-pletoja-versla
Visą straipsnį galite rasti http://www.balsas.lt/naujiena/629082/kgb-pletoja-versla
KGB plėtoja verslą
2012.11.05 09:37
Persiųstipranešti klaidąspausdinti1 komentarai
(nuotr. SCANPIX)
Susiję straipsniai
Buvusio KGB agento išpažintys: A. Litvinenko nužudė FSB (2)
Šnipų apsuptyje: Rusijos specialiųjų tarnybų tinklas yra apraizgęs
visą pasaulį (9)
Pasklidus gandams apie pablogėjusią sveikatą, V. Putinas pasirodė
viešumoje
Teisininko S. Magnitskio mirtis Rusijoje – po kankinimų žiurkių
pilname kalėjime (3)
1987 m. viduryje SSRS buvo pripažinta privati nuosavybė. Ūkinė
nomenklatūra galėjo ja naudotis per vadinamuosius kooperatyvus – t. y.
valstybinių įmonių ir privačių asmenų bendroves. Nuo 1988 m. vasaros
kooperatyvai tapo pagrindiniu komjaunuoliškos privatizacijos įrankiu,
ypač steigiant komercinius bankus, per kuriuos buvo atliekama
nomenklatūrinė privatizacija.Kaip JAV Atstovų rūmų Bankų komitetui
paliudijo buvęs KGB analitikas Jurijus Švecas, „nuo 1988 m. [...]
kiekvieno KGB karininko prioritetas buvo steigti naujas įmones ir
infiltruotis į esamas – įskaitant bankus“.
KGB vadovas Vladimiras Kriučkovas daug bendravo su „Maxwell
Communication Corporation“ savininku Robertu Maxwellu, kurio iniciatyva
buvo įsteigta verslininkų mokykla nomenklatūrai.
Partijos turto privatizavimu rūpinosi iždininkas Nikolajus Kručina, jis
1990 m. vadovavo pervedimų į Vakarų bankus operacijai ir rinko pažymas
apie „kapitalistų“ žinion atiduotas lėšas (1991 m. jis „nusklendė“ iš 9
aukšto). Tų metų rudenį keli KGB I vyriausiosios valdybos karininkai
buvo perkelti dirbti į CK skyrių, kuris rūpinosi partijos turtu. KGB V
valdybos viršininkas Filipas Bobkovas išleido specialiai atrinktiems KGB
karininkams skirtą direktyvą, nurodančią nedelsiant pradėti teikti
pasiūlymus dėl reikiamomis legendomis aprūpintų prekybos firmų ir
finansinių institucijų steigimo. Tam tikslui ketinta panaudoti ir agentų
tinklą. KGB ir SSKP pinigai sudarė 80 proc. įnašų į naujus bankus,
biržas bei verslą.
Gėlininkė – milijonierė
Turtingiausia moterimi Estijoje pereinamuoju laikotarpiu tapo Tiiu
Silves. Ji buvo matematikos mokytoja, o kai 1988 m. Estijoje buvo leista
imtis individualios ūkinės veiklos, pradėjo turguje pardavinėti gėles
ir pačios keptus kepinius. 1990 m. ji trečiąkart ištekėjo – šį kartą už
rusų verslininko Genadijaus.
Iš gėlių ji esą prasigyveno tiek, kad 1991 m. galėjo investuoti į
sovietų sunkiosios pramonės paliktų metalų apyvartą. Iš pradžių ji
keisdavo juos į vakarietiškas prekes – pavyzdžiui, už Vakarams parduotas
5 tonas metalo laužo gaudavo magnetofoną. Vėliau ėmė supirkinėti metalo
laužą iš kitų posovietinių respublikų. Ji uždirbo milžiniškus pinigus
ir buvo praminta „metalo karaliene“. Be to, jos įmonė išieškodavo rusų
skolas Vakarų kreditoriams. Buvusi gėlininkė gyrėsi, kad jos „Silves
Enterprise“ turi 22 filialus 8 valstybėse, o apyvarta keliskart viršija
Estijos biudžetą. 1996 m. apie ją buvo sukurtas dokumentinis filmas
„Pelenė iš Talino“, pasakojantis, kaip ji, sunkiai dirbdama ir niekieno
nepadedama, praturtėjo.
Taip jau susiklostė, kad „Silves Enterprise“ apsaugai vadovavo Reinas
Sillaras – paskutinis Estijos KGB viršininkas (1990 m. kovo 17 d.–1991
m. gruodžio 18 d.), o anksčiau – KGB V skyriaus, kurio funkcija buvo
persekioti opoziciją, viršininkas. Vėliau jis tapo T. Silves firmos
Maskvos filialo vadovu. „Silves Enterprise“ kompanijoje dirbo dešimtys
buvusių kagėbistų, „kad saugotų nuo mafijos“. Nieko nuostabaus, kad 1994
m. T. Silves buvo suteiktas kreditas. Tačiau 1996 m. buvo įsteigta
Rusijos „Onako“ įmonės, pardavinėjusios Vakarams TNK naftą, antrinė
įmonė „Onako Eesti“. Po metų R. Sillaras perėjo į naują darbą.
Kagėbistai dingo, pinigai – taip pat, ir T. Silves liko su 4 mln. kronų
skola. Teisme pralaimėjusi bylą, ji 1999 m. išvyko – kaip teigė, į Saudo
Arabiją, kur esą ištekėjo už šeicho. 2000 m. jos įmonės jau
neegzistavo. Netrukus ji sugrįžo ir apsigyveno su vyru provincijoje. Ji
iki šiol nesupranta, kad buvo KGB marionetė, ir laiko save genialia
verslininke.
Gairės: rusija, ssrs, kgb, vladimiras kriučkovas, Filipas Bobkovas,
Nikolajus Kručina, Reinas Sillaras, Petyras Čergilanovas, Grogoras
Šopovas, Dimitras Ivanovas
Puslapiai: 1 2 3 4 5 6
Visą straipsnį galite rasti http://www.balsas.lt/naujiena/629082/kgb-pletoja-versla
Visą straipsnį galite rasti http://www.balsas.lt/naujiena/629082/kgb-pletoja-versla
KGB plėtoja verslą
2012.11.05 09:37
Persiųstipranešti klaidąspausdinti1 komentarai
(nuotr. SCANPIX)
Susiję straipsniai
Buvusio KGB agento išpažintys: A. Litvinenko nužudė FSB (2)
Šnipų apsuptyje: Rusijos specialiųjų tarnybų tinklas yra apraizgęs
visą pasaulį (9)
Pasklidus gandams apie pablogėjusią sveikatą, V. Putinas pasirodė
viešumoje
Teisininko S. Magnitskio mirtis Rusijoje – po kankinimų žiurkių
pilname kalėjime (3)
1987 m. viduryje SSRS buvo pripažinta privati nuosavybė. Ūkinė
nomenklatūra galėjo ja naudotis per vadinamuosius kooperatyvus – t. y.
valstybinių įmonių ir privačių asmenų bendroves. Nuo 1988 m. vasaros
kooperatyvai tapo pagrindiniu komjaunuoliškos privatizacijos įrankiu,
ypač steigiant komercinius bankus, per kuriuos buvo atliekama
nomenklatūrinė privatizacija.Kaip JAV Atstovų rūmų Bankų komitetui
paliudijo buvęs KGB analitikas Jurijus Švecas, „nuo 1988 m. [...]
kiekvieno KGB karininko prioritetas buvo steigti naujas įmones ir
infiltruotis į esamas – įskaitant bankus“.
KGB vadovas Vladimiras Kriučkovas daug bendravo su „Maxwell
Communication Corporation“ savininku Robertu Maxwellu, kurio iniciatyva
buvo įsteigta verslininkų mokykla nomenklatūrai.
Partijos turto privatizavimu rūpinosi iždininkas Nikolajus Kručina, jis
1990 m. vadovavo pervedimų į Vakarų bankus operacijai ir rinko pažymas
apie „kapitalistų“ žinion atiduotas lėšas (1991 m. jis „nusklendė“ iš 9
aukšto). Tų metų rudenį keli KGB I vyriausiosios valdybos karininkai
buvo perkelti dirbti į CK skyrių, kuris rūpinosi partijos turtu. KGB V
valdybos viršininkas Filipas Bobkovas išleido specialiai atrinktiems KGB
karininkams skirtą direktyvą, nurodančią nedelsiant pradėti teikti
pasiūlymus dėl reikiamomis legendomis aprūpintų prekybos firmų ir
finansinių institucijų steigimo. Tam tikslui ketinta panaudoti ir agentų
tinklą. KGB ir SSKP pinigai sudarė 80 proc. įnašų į naujus bankus,
biržas bei verslą.
Gėlininkė – milijonierė
Turtingiausia moterimi Estijoje pereinamuoju laikotarpiu tapo Tiiu
Silves. Ji buvo matematikos mokytoja, o kai 1988 m. Estijoje buvo leista
imtis individualios ūkinės veiklos, pradėjo turguje pardavinėti gėles
ir pačios keptus kepinius. 1990 m. ji trečiąkart ištekėjo – šį kartą už
rusų verslininko Genadijaus.
Iš gėlių ji esą prasigyveno tiek, kad 1991 m. galėjo investuoti į
sovietų sunkiosios pramonės paliktų metalų apyvartą. Iš pradžių ji
keisdavo juos į vakarietiškas prekes – pavyzdžiui, už Vakarams parduotas
5 tonas metalo laužo gaudavo magnetofoną. Vėliau ėmė supirkinėti metalo
laužą iš kitų posovietinių respublikų. Ji uždirbo milžiniškus pinigus
ir buvo praminta „metalo karaliene“. Be to, jos įmonė išieškodavo rusų
skolas Vakarų kreditoriams. Buvusi gėlininkė gyrėsi, kad jos „Silves
Enterprise“ turi 22 filialus 8 valstybėse, o apyvarta keliskart viršija
Estijos biudžetą. 1996 m. apie ją buvo sukurtas dokumentinis filmas
„Pelenė iš Talino“, pasakojantis, kaip ji, sunkiai dirbdama ir niekieno
nepadedama, praturtėjo.
Taip jau susiklostė, kad „Silves Enterprise“ apsaugai vadovavo Reinas
Sillaras – paskutinis Estijos KGB viršininkas (1990 m. kovo 17 d.–1991
m. gruodžio 18 d.), o anksčiau – KGB V skyriaus, kurio funkcija buvo
persekioti opoziciją, viršininkas. Vėliau jis tapo T. Silves firmos
Maskvos filialo vadovu. „Silves Enterprise“ kompanijoje dirbo dešimtys
buvusių kagėbistų, „kad saugotų nuo mafijos“. Nieko nuostabaus, kad 1994
m. T. Silves buvo suteiktas kreditas. Tačiau 1996 m. buvo įsteigta
Rusijos „Onako“ įmonės, pardavinėjusios Vakarams TNK naftą, antrinė
įmonė „Onako Eesti“. Po metų R. Sillaras perėjo į naują darbą.
Kagėbistai dingo, pinigai – taip pat, ir T. Silves liko su 4 mln. kronų
skola. Teisme pralaimėjusi bylą, ji 1999 m. išvyko – kaip teigė, į Saudo
Arabiją, kur esą ištekėjo už šeicho. 2000 m. jos įmonės jau
neegzistavo. Netrukus ji sugrįžo ir apsigyveno su vyru provincijoje. Ji
iki šiol nesupranta, kad buvo KGB marionetė, ir laiko save genialia
verslininke.
Gairės: rusija, ssrs, kgb, vladimiras kriučkovas, Filipas Bobkovas,
Nikolajus Kručina, Reinas Sillaras, Petyras Čergilanovas, Grogoras
Šopovas, Dimitras Ivanovas
Puslapiai: 1 2 3 4 5 6
inShare
geopolitika.lt
Visą straipsnį galite rasti http://www.balsas.lt/naujiena/629082/kgb-pletoja-verslahttp://www.balsas.lt/naujiena/629082/kgb-pletoja-versla
Visą straipsnį galite rasti http://www.balsas.lt/naujiena/629082/kgb-pletoja-verslahttp://www.balsas.lt/naujiena/629082/kgb-pletoja-versla
KGB plėtoja verslą
2012.11.05 09:37
Persiųstipranešti klaidąspausdinti1 komentarai
(nuotr. SCANPIX)
Susiję straipsniai
Buvusio KGB agento išpažintys: A. Litvinenko nužudė FSB (2)
Šnipų apsuptyje: Rusijos specialiųjų tarnybų tinklas yra apraizgęs
visą pasaulį (9)
Pasklidus gandams apie pablogėjusią sveikatą, V. Putinas pasirodė
viešumoje
Teisininko S. Magnitskio mirtis Rusijoje – po kankinimų žiurkių
pilname kalėjime (3)
1987 m. viduryje SSRS buvo pripažinta privati nuosavybė. Ūkinė
nomenklatūra galėjo ja naudotis per vadinamuosius kooperatyvus – t. y.
valstybinių įmonių ir privačių asmenų bendroves. Nuo 1988 m. vasaros
kooperatyvai tapo pagrindiniu komjaunuoliškos privatizacijos įrankiu,
ypač steigiant komercinius bankus, per kuriuos buvo atliekama
nomenklatūrinė privatizacija.Kaip JAV Atstovų rūmų Bankų komitetui
paliudijo buvęs KGB analitikas Jurijus Švecas, „nuo 1988 m. [...]
kiekvieno KGB karininko prioritetas buvo steigti naujas įmones ir
infiltruotis į esamas – įskaitant bankus“.
KGB vadovas Vladimiras Kriučkovas daug bendravo su „Maxwell
Communication Corporation“ savininku Robertu Maxwellu, kurio iniciatyva
buvo įsteigta verslininkų mokykla nomenklatūrai.
Partijos turto privatizavimu rūpinosi iždininkas Nikolajus Kručina, jis
1990 m. vadovavo pervedimų į Vakarų bankus operacijai ir rinko pažymas
apie „kapitalistų“ žinion atiduotas lėšas (1991 m. jis „nusklendė“ iš 9
aukšto). Tų metų rudenį keli KGB I vyriausiosios valdybos karininkai
buvo perkelti dirbti į CK skyrių, kuris rūpinosi partijos turtu. KGB V
valdybos viršininkas Filipas Bobkovas išleido specialiai atrinktiems KGB
karininkams skirtą direktyvą, nurodančią nedelsiant pradėti teikti
pasiūlymus dėl reikiamomis legendomis aprūpintų prekybos firmų ir
finansinių institucijų steigimo. Tam tikslui ketinta panaudoti ir agentų
tinklą. KGB ir SSKP pinigai sudarė 80 proc. įnašų į naujus bankus,
biržas bei verslą.
Gėlininkė – milijonierė
Turtingiausia moterimi Estijoje pereinamuoju laikotarpiu tapo Tiiu
Silves. Ji buvo matematikos mokytoja, o kai 1988 m. Estijoje buvo leista
imtis individualios ūkinės veiklos, pradėjo turguje pardavinėti gėles
ir pačios keptus kepinius. 1990 m. ji trečiąkart ištekėjo – šį kartą už
rusų verslininko Genadijaus.
Iš gėlių ji esą prasigyveno tiek, kad 1991 m. galėjo investuoti į
sovietų sunkiosios pramonės paliktų metalų apyvartą. Iš pradžių ji
keisdavo juos į vakarietiškas prekes – pavyzdžiui, už Vakarams parduotas
5 tonas metalo laužo gaudavo magnetofoną. Vėliau ėmė supirkinėti metalo
laužą iš kitų posovietinių respublikų. Ji uždirbo milžiniškus pinigus
ir buvo praminta „metalo karaliene“. Be to, jos įmonė išieškodavo rusų
skolas Vakarų kreditoriams. Buvusi gėlininkė gyrėsi, kad jos „Silves
Enterprise“ turi 22 filialus 8 valstybėse, o apyvarta keliskart viršija
Estijos biudžetą. 1996 m. apie ją buvo sukurtas dokumentinis filmas
„Pelenė iš Talino“, pasakojantis, kaip ji, sunkiai dirbdama ir niekieno
nepadedama, praturtėjo.
Taip jau susiklostė, kad „Silves Enterprise“ apsaugai vadovavo Reinas
Sillaras – paskutinis Estijos KGB viršininkas (1990 m. kovo 17 d.–1991
m. gruodžio 18 d.), o anksčiau – KGB V skyriaus, kurio funkcija buvo
persekioti opoziciją, viršininkas. Vėliau jis tapo T. Silves firmos
Maskvos filialo vadovu. „Silves Enterprise“ kompanijoje dirbo dešimtys
buvusių kagėbistų, „kad saugotų nuo mafijos“. Nieko nuostabaus, kad 1994
m. T. Silves buvo suteiktas kreditas. Tačiau 1996 m. buvo įsteigta
Rusijos „Onako“ įmonės, pardavinėjusios Vakarams TNK naftą, antrinė
įmonė „Onako Eesti“. Po metų R. Sillaras perėjo į naują darbą.
Kagėbistai dingo, pinigai – taip pat, ir T. Silves liko su 4 mln. kronų
skola. Teisme pralaimėjusi bylą, ji 1999 m. išvyko – kaip teigė, į Saudo
Arabiją, kur esą ištekėjo už šeicho. 2000 m. jos įmonės jau
neegzistavo. Netrukus ji sugrįžo ir apsigyveno su vyru provincijoje. Ji
iki šiol nesupranta, kad buvo KGB marionetė, ir laiko save genialia
verslininke.
Gairės: rusija, ssrs, kgb, vladimiras kriučkovas, Filipas Bobkovas,
Nikolajus Kručina, Reinas Sillaras, Petyras Čergilanovas, Grogoras
Šopovas, Dimitras Ivanovas
Puslapiai: 1 2 3 4 5 6
Visą straipsnį galite rasti http://www.balsas.lt/naujiena/629082/kgb-pletoja-versla
Visą straipsnį galite rasti http://www.balsas.lt/naujiena/629082/kgb-pletoja-versla
KGB plėtoja verslą
2012.11.05 09:37
Persiųstipranešti klaidąspausdinti1 komentarai
(nuotr. SCANPIX)
Susiję straipsniai
Buvusio KGB agento išpažintys: A. Litvinenko nužudė FSB (2)
Šnipų apsuptyje: Rusijos specialiųjų tarnybų tinklas yra apraizgęs
visą pasaulį (9)
Pasklidus gandams apie pablogėjusią sveikatą, V. Putinas pasirodė
viešumoje
Teisininko S. Magnitskio mirtis Rusijoje – po kankinimų žiurkių
pilname kalėjime (3)
1987 m. viduryje SSRS buvo pripažinta privati nuosavybė. Ūkinė
nomenklatūra galėjo ja naudotis per vadinamuosius kooperatyvus – t. y.
valstybinių įmonių ir privačių asmenų bendroves. Nuo 1988 m. vasaros
kooperatyvai tapo pagrindiniu komjaunuoliškos privatizacijos įrankiu,
ypač steigiant komercinius bankus, per kuriuos buvo atliekama
nomenklatūrinė privatizacija.Kaip JAV Atstovų rūmų Bankų komitetui
paliudijo buvęs KGB analitikas Jurijus Švecas, „nuo 1988 m. [...]
kiekvieno KGB karininko prioritetas buvo steigti naujas įmones ir
infiltruotis į esamas – įskaitant bankus“.
KGB vadovas Vladimiras Kriučkovas daug bendravo su „Maxwell
Communication Corporation“ savininku Robertu Maxwellu, kurio iniciatyva
buvo įsteigta verslininkų mokykla nomenklatūrai.
Partijos turto privatizavimu rūpinosi iždininkas Nikolajus Kručina, jis
1990 m. vadovavo pervedimų į Vakarų bankus operacijai ir rinko pažymas
apie „kapitalistų“ žinion atiduotas lėšas (1991 m. jis „nusklendė“ iš 9
aukšto). Tų metų rudenį keli KGB I vyriausiosios valdybos karininkai
buvo perkelti dirbti į CK skyrių, kuris rūpinosi partijos turtu. KGB V
valdybos viršininkas Filipas Bobkovas išleido specialiai atrinktiems KGB
karininkams skirtą direktyvą, nurodančią nedelsiant pradėti teikti
pasiūlymus dėl reikiamomis legendomis aprūpintų prekybos firmų ir
finansinių institucijų steigimo. Tam tikslui ketinta panaudoti ir agentų
tinklą. KGB ir SSKP pinigai sudarė 80 proc. įnašų į naujus bankus,
biržas bei verslą.
Gėlininkė – milijonierė
Turtingiausia moterimi Estijoje pereinamuoju laikotarpiu tapo Tiiu
Silves. Ji buvo matematikos mokytoja, o kai 1988 m. Estijoje buvo leista
imtis individualios ūkinės veiklos, pradėjo turguje pardavinėti gėles
ir pačios keptus kepinius. 1990 m. ji trečiąkart ištekėjo – šį kartą už
rusų verslininko Genadijaus.
Iš gėlių ji esą prasigyveno tiek, kad 1991 m. galėjo investuoti į
sovietų sunkiosios pramonės paliktų metalų apyvartą. Iš pradžių ji
keisdavo juos į vakarietiškas prekes – pavyzdžiui, už Vakarams parduotas
5 tonas metalo laužo gaudavo magnetofoną. Vėliau ėmė supirkinėti metalo
laužą iš kitų posovietinių respublikų. Ji uždirbo milžiniškus pinigus
ir buvo praminta „metalo karaliene“. Be to, jos įmonė išieškodavo rusų
skolas Vakarų kreditoriams. Buvusi gėlininkė gyrėsi, kad jos „Silves
Enterprise“ turi 22 filialus 8 valstybėse, o apyvarta keliskart viršija
Estijos biudžetą. 1996 m. apie ją buvo sukurtas dokumentinis filmas
„Pelenė iš Talino“, pasakojantis, kaip ji, sunkiai dirbdama ir niekieno
nepadedama, praturtėjo.
Taip jau susiklostė, kad „Silves Enterprise“ apsaugai vadovavo Reinas
Sillaras – paskutinis Estijos KGB viršininkas (1990 m. kovo 17 d.–1991
m. gruodžio 18 d.), o anksčiau – KGB V skyriaus, kurio funkcija buvo
persekioti opoziciją, viršininkas. Vėliau jis tapo T. Silves firmos
Maskvos filialo vadovu. „Silves Enterprise“ kompanijoje dirbo dešimtys
buvusių kagėbistų, „kad saugotų nuo mafijos“. Nieko nuostabaus, kad 1994
m. T. Silves buvo suteiktas kreditas. Tačiau 1996 m. buvo įsteigta
Rusijos „Onako“ įmonės, pardavinėjusios Vakarams TNK naftą, antrinė
įmonė „Onako Eesti“. Po metų R. Sillaras perėjo į naują darbą.
Kagėbistai dingo, pinigai – taip pat, ir T. Silves liko su 4 mln. kronų
skola. Teisme pralaimėjusi bylą, ji 1999 m. išvyko – kaip teigė, į Saudo
Arabiją, kur esą ištekėjo už šeicho. 2000 m. jos įmonės jau
neegzistavo. Netrukus ji sugrįžo ir apsigyveno su vyru provincijoje. Ji
iki šiol nesupranta, kad buvo KGB marionetė, ir laiko save genialia
verslininke.
Gairės: rusija, ssrs, kgb, vladimiras kriučkovas, Filipas Bobkovas,
Nikolajus Kručina, Reinas Sillaras, Petyras Čergilanovas, Grogoras
Šopovas, Dimitras Ivanovas
Puslapiai: 1 2 3 4 5 6
Visą straipsnį galite rasti http://www.balsas.lt/naujiena/629082/kgb-pletoja-verslahttp://www.balsas.lt/naujiena/629082/kgb-pletoja-versla
Visą straipsnį galite rasti http://www.balsas.lt/naujiena/629082/kgb-pletoja-verslahttp://www.balsas.lt/naujiena/629082/kgb-pletoja-versla
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)













Sviekas po UTENIO