Leidiklai "Baltos lankos tik(jau) dvidešimt"

Leidyklai "Baltos lankos tik(jau) dvidešimt"

Gruodžio 12-oji leidyklos 'Baltos lankos"dienaUtenos A.ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje

17val. konferencijų salėje vakaras.

Dalyvavo:

leidyklos"Baltos lankos"

generalinis direktorius SAULIUS ŽUKAS

Su juo pokalbio fragmentas. Minti buvo ta kad...But garantuoti užsakimai Bibliotekom. pvz:500 egzempliorių.

Mano mintis. Būvus ta kad. Užsakoma ir avnsu apmokama. Ir pavz: Knyginuos pardavinėjama. O paskiau. Kiektai kiek lieka neparduota. Bibliotekom. O kiek truks egzempliorių da spausdinama. Deputacija (Kiek supratau leidėjų) kita savaitę su "Čelobitna" Pas naują kultūros ministrą. RENGIAS EIT

Dar dalyvavo

vyr. redaktorius

SAULIUS REPEČKA

Saksofonu grojo

ARUNAS KATINAS

Marš į bankus! Ir į šešėlį!

Raimondas Gitenis ?

http://www.balsas.lt/naujiena/702914/mars-i-bankus-ir-i-seseli/2

 

Kiek to šešėlio sudaro kontrabanda?..O šiap jau įdomios sūmos...Tai ka lytas išstumė..Užsienio valiutas?..
Pas BELARUSUS taigi...Jų rubliais ar ten kaip mokėt?..

Marš į bankus! Ir į šešėlį!

www.balsas.lt

Besiformuojanti valdžia surado genialų būdą įveikti kone 30 milijardų litų dydžio šešėlį. Ji siūlo uždrausti atsiskaitymus, viršijančius 5 tūkstančius ...

Visą straipsnį galite rasti http://www.balsas.lt/naujiena/702914/mars-i-bankus-ir-i-seseli

Rūta Vainienė, 2012.12.04 13:46 Persiųstipranešti klaidąspausdintikomentarai R. Vainienė (nuotr. Balsas.lt) Susiję straipsniai Likvidavus „šešėlį“ būtų galima atsisakyti gyventojų pajamų mokesčio (2) Pasitikėjimo telefonu išduota statybų bendrovė, mokėjusi atlyginimus „vokeliuose“ (8) Performansas, pavadinimu „Grybašenka“ Kaip simuliacija virsta kapitalu (2) Besiformuojanti valdžia surado genialų būdą įveikti kone 30 milijardų litų dydžio šešėlį. Ji siūlo uždrausti atsiskaitymus, viršijančius 5 tūkstančius litų, vykdyti grynaisiais pinigais. Kažkodėl valdžia mano, kad valstybinio Lietuvos banko spausdinami litai yra šešėlio įrankis ar net priežastis. Taip pat ir gryni eurai, ir doleriai – gerbiamų valstybinių centrinių bankų banknotai yra nusikaltimo bendrininkas.
Visą straipsnį galite rasti http://www.balsas.lt/naujiena/702914/mars-i-bankus-ir-i-seseli

Marš į bankus! Ir į šešėlį! Rūta Vainienė, 2012.12.04 13:46 Persiųstipranešti klaidąspausdintikomentarai R. Vainienė (nuotr. Balsas.lt) Susiję straipsniai Likvidavus „šešėlį“ būtų galima atsisakyti gyventojų pajamų mokesčio (2) Pasitikėjimo telefonu išduota statybų bendrovė, mokėjusi atlyginimus „vokeliuose“ (8) Performansas, pavadinimu „Grybašenka“ Kaip simuliacija virsta kapitalu (2) Besiformuojanti valdžia surado genialų būdą įveikti kone 30 milijardų litų dydžio šešėlį. Ji siūlo uždrausti atsiskaitymus, viršijančius 5 tūkstančius litų, vykdyti grynaisiais pinigais. Kažkodėl valdžia mano, kad valstybinio Lietuvos banko spausdinami litai yra šešėlio įrankis ar net priežastis. Taip pat ir gryni eurai, ir doleriai – gerbiamų valstybinių centrinių bankų banknotai yra nusikaltimo bendrininkas. Keistai valdžia įsivaizduoja šešėlinius sandorius. Jai atrodo, kad priėmus įstatymą kontrabandistas, turintis milijoną grynais ir norėdamas įsigyti „furą“ neapmokestinamų cigarečių, įneš milijoną į banką ir padarys pavedimą Baltarusijos partneriui. Ir pavedime nurodys pavedimo paskirtį: „už kontrabandines cigaretes“. Tada informacija taps vieša, o mokesčių inspekcija galės imtis apmokestinimo. Arba – kad įmonė, mokanti algas vokelyje, grynus padės į banką, kad per jį sumokėtų neapmokestintą algos dalį? Turbūt ir pirmokas puikiai supranta, kad tai – absurdas. Šešėlyje neveikia įstatymai ir ribojimai, būtent todėl tai ir yra šešėlis. Gali visai uždrausti grynuosius, šešėlis to nepaisys. Todėl apribojimas atsiskaityti grynais galios tik tiems atsiskaitymams, kurie dabar yra legalūs. Žmogus, pirkdamas automobilį salone, turės atsiskaityti pavedimu, tačiau tai visai nepaveiks prekybos automobiliais turguje ar pagal skelbimus. Mat ten, jei abi pusės sutars, jos atsiskaitys grynaisiais. Prie kiekvieno sandorio, net jei jis ir registruojamas, nepastatysi po cerberį, kad sužiūrėtų, ar deklaruojama kaina atitinka mokamą realiai. Šešėliui nė motais valdžios įstatymai apie privalomus mokesčius, taip pat nė motais bus ir įpareigojimas atsiskaityti pavedimu. Apribojimas galų gale tik sumažins žmonėms pasirinkimo galimybę, kokiu būdu atsiskaityti. Paskirtasis premjeras teigia, kad žmonėms bankuose bus saugiau. Kaip greitai jis pamiršo „Snoro“ bankrotą! Dalį santaupų žmonės laiko grynais būtent todėl, kad nepasitiki bankais, jie taip sumažina savo riziką bei padidina saugumą. Komerciniai bankai palaiko siūlymą daugiau atsiskaitymų vykdyti per juos – jų pozicija suprantama, tačiau neįžvalgi. Juk jei žmonės bus varu suvaryti į bankus, kitas valdžios žingsnis bus reguliuoti atsiskaitymų įkainius. Valdžia sakys – žmonėms per brangu mokėti rinkos kainą, o kadangi atsiskaitymo alternatyvos nebelieka, lieka riboti įkainius. Viena intervencija gimdys kitą. Juolab, kad jau dabar degalų pardavėjai ir elektroninių parduotuvių valdytojai skundžiasi per dideliais įkainiais. Bankai, kurie negalės padengti operacijos sąnaudų iš įkainių už atsiskaitymus, imsis atsakomųjų veiksmų – paprasčiausia sumažinti palūkanas už indėlius, arba pakelti už paskolas. Nereikia daug aiškinti, kiek nepatogumų patirs žmonės, kuriems bankas yra už kilometrų. Taip pat mažos parduotuvės, kavinės, kurios pajamas gauna grynais ir po to atsiskaito grynais už urmu joms atvežamas prekes. Inkasuoti pinigus kainuoja. Suvažinėti į banką padaryti pavedimą – taip pat. Taigi, šešėlis ir toliau gyvuos savo gyvenimą be valdžios taisyklių, o legalus žmonių gyvenimas bus dar labiau suvaržytas. Gairės: mokesčiai, bankas, akcizas, atsiskaitymas, šešėlis, skaidrumas, grynieji pinigai, vokeliai Puslapiai: 1 2
Visą straipsnį galite rasti http://www.balsas.lt/naujiena/702914/mars-i-bankus-ir-i-seseli

Marš į bankus! Ir į šešėlį! Rūta Vainienė, 2012.12.04 13:46 Persiųstipranešti klaidąspausdintikomentarai R. Vainienė (nuotr. Balsas.lt) Susiję straipsniai Likvidavus „šešėlį“ būtų galima atsisakyti gyventojų pajamų mokesčio (2) Pasitikėjimo telefonu išduota statybų bendrovė, mokėjusi atlyginimus „vokeliuose“ (8) Performansas, pavadinimu „Grybašenka“ Kaip simuliacija virsta kapitalu (2) Besiformuojanti valdžia surado genialų būdą įveikti kone 30 milijardų litų dydžio šešėlį. Ji siūlo uždrausti atsiskaitymus, viršijančius 5 tūkstančius litų, vykdyti grynaisiais pinigais. Kažkodėl valdžia mano, kad valstybinio Lietuvos banko spausdinami litai yra šešėlio įrankis ar net priežastis. Taip pat ir gryni eurai, ir doleriai – gerbiamų valstybinių centrinių bankų banknotai yra nusikaltimo bendrininkas. Keistai valdžia įsivaizduoja šešėlinius sandorius. Jai atrodo, kad priėmus įstatymą kontrabandistas, turintis milijoną grynais ir norėdamas įsigyti „furą“ neapmokestinamų cigarečių, įneš milijoną į banką ir padarys pavedimą Baltarusijos partneriui. Ir pavedime nurodys pavedimo paskirtį: „už kontrabandines cigaretes“. Tada informacija taps vieša, o mokesčių inspekcija galės imtis apmokestinimo. Arba – kad įmonė, mokanti algas vokelyje, grynus padės į banką, kad per jį sumokėtų neapmokestintą algos dalį? Turbūt ir pirmokas puikiai supranta, kad tai – absurdas. Šešėlyje neveikia įstatymai ir ribojimai, būtent todėl tai ir yra šešėlis. Gali visai uždrausti grynuosius, šešėlis to nepaisys. Todėl apribojimas atsiskaityti grynais galios tik tiems atsiskaitymams, kurie dabar yra legalūs. Žmogus, pirkdamas automobilį salone, turės atsiskaityti pavedimu, tačiau tai visai nepaveiks prekybos automobiliais turguje ar pagal skelbimus. Mat ten, jei abi pusės sutars, jos atsiskaitys grynaisiais. Prie kiekvieno sandorio, net jei jis ir registruojamas, nepastatysi po cerberį, kad sužiūrėtų, ar deklaruojama kaina atitinka mokamą realiai. Šešėliui nė motais valdžios įstatymai apie privalomus mokesčius, taip pat nė motais bus ir įpareigojimas atsiskaityti pavedimu. Apribojimas galų gale tik sumažins žmonėms pasirinkimo galimybę, kokiu būdu atsiskaityti. Paskirtasis premjeras teigia, kad žmonėms bankuose bus saugiau. Kaip greitai jis pamiršo „Snoro“ bankrotą! Dalį santaupų žmonės laiko grynais būtent todėl, kad nepasitiki bankais, jie taip sumažina savo riziką bei padidina saugumą. Komerciniai bankai palaiko siūlymą daugiau atsiskaitymų vykdyti per juos – jų pozicija suprantama, tačiau neįžvalgi. Juk jei žmonės bus varu suvaryti į bankus, kitas valdžios žingsnis bus reguliuoti atsiskaitymų įkainius. Valdžia sakys – žmonėms per brangu mokėti rinkos kainą, o kadangi atsiskaitymo alternatyvos nebelieka, lieka riboti įkainius. Viena intervencija gimdys kitą. Juolab, kad jau dabar degalų pardavėjai ir elektroninių parduotuvių valdytojai skundžiasi per dideliais įkainiais. Bankai, kurie negalės padengti operacijos sąnaudų iš įkainių už atsiskaitymus, imsis atsakomųjų veiksmų – paprasčiausia sumažinti palūkanas už indėlius, arba pakelti už paskolas. Nereikia daug aiškinti, kiek nepatogumų patirs žmonės, kuriems bankas yra už kilometrų. Taip pat mažos parduotuvės, kavinės, kurios pajamas gauna grynais ir po to atsiskaito grynais už urmu joms atvežamas prekes. Inkasuoti pinigus kainuoja. Suvažinėti į banką padaryti pavedimą – taip pat. Taigi, šešėlis ir toliau gyvuos savo gyvenimą be valdžios taisyklių, o legalus žmonių gyvenimas bus dar labiau suvaržytas. Gairės: mokesčiai, bankas, akcizas, atsiskaitymas, šešėlis, skaidrumas, grynieji pinigai, vokeliai Puslapiai: 1 2
Visą straipsnį galite rasti http://www.balsas.lt/naujiena/702914/mars-i-bankus-ir-i-seseli

Marš į bankus! Ir į šešėlį! Rūta Vainienė, 2012.12.04 13:46 Persiųstipranešti klaidąspausdintikomentarai R. Vainienė (nuotr. Balsas.lt) Susiję straipsniai Likvidavus „šešėlį“ būtų galima atsisakyti gyventojų pajamų mokesčio (2) Pasitikėjimo telefonu išduota statybų bendrovė, mokėjusi atlyginimus „vokeliuose“ (8) Performansas, pavadinimu „Grybašenka“ Kaip simuliacija virsta kapitalu (2) Besiformuojanti valdžia surado genialų būdą įveikti kone 30 milijardų litų dydžio šešėlį. Ji siūlo uždrausti atsiskaitymus, viršijančius 5 tūkstančius litų, vykdyti grynaisiais pinigais. Kažkodėl valdžia mano, kad valstybinio Lietuvos banko spausdinami litai yra šešėlio įrankis ar net priežastis. Taip pat ir gryni eurai, ir doleriai – gerbiamų valstybinių centrinių bankų banknotai yra nusikaltimo bendrininkas. Keistai valdžia įsivaizduoja šešėlinius sandorius. Jai atrodo, kad priėmus įstatymą kontrabandistas, turintis milijoną grynais ir norėdamas įsigyti „furą“ neapmokestinamų cigarečių, įneš milijoną į banką ir padarys pavedimą Baltarusijos partneriui. Ir pavedime nurodys pavedimo paskirtį: „už kontrabandines cigaretes“. Tada informacija taps vieša, o mokesčių inspekcija galės imtis apmokestinimo. Arba – kad įmonė, mokanti algas vokelyje, grynus padės į banką, kad per jį sumokėtų neapmokestintą algos dalį? Turbūt ir pirmokas puikiai supranta, kad tai – absurdas. Šešėlyje neveikia įstatymai ir ribojimai, būtent todėl tai ir yra šešėlis. Gali visai uždrausti grynuosius, šešėlis to nepaisys. Todėl apribojimas atsiskaityti grynais galios tik tiems atsiskaitymams, kurie dabar yra legalūs. Žmogus, pirkdamas automobilį salone, turės atsiskaityti pavedimu, tačiau tai visai nepaveiks prekybos automobiliais turguje ar pagal skelbimus. Mat ten, jei abi pusės sutars, jos atsiskaitys grynaisiais. Prie kiekvieno sandorio, net jei jis ir registruojamas, nepastatysi po cerberį, kad sužiūrėtų, ar deklaruojama kaina atitinka mokamą realiai. Šešėliui nė motais valdžios įstatymai apie privalomus mokesčius, taip pat nė motais bus ir įpareigojimas atsiskaityti pavedimu. Apribojimas galų gale tik sumažins žmonėms pasirinkimo galimybę, kokiu būdu atsiskaityti. Paskirtasis premjeras teigia, kad žmonėms bankuose bus saugiau. Kaip greitai jis pamiršo „Snoro“ bankrotą! Dalį santaupų žmonės laiko grynais būtent todėl, kad nepasitiki bankais, jie taip sumažina savo riziką bei padidina saugumą. Komerciniai bankai palaiko siūlymą daugiau atsiskaitymų vykdyti per juos – jų pozicija suprantama, tačiau neįžvalgi. Juk jei žmonės bus varu suvaryti į bankus, kitas valdžios žingsnis bus reguliuoti atsiskaitymų įkainius. Valdžia sakys – žmonėms per brangu mokėti rinkos kainą, o kadangi atsiskaitymo alternatyvos nebelieka, lieka riboti įkainius. Viena intervencija gimdys kitą. Juolab, kad jau dabar degalų pardavėjai ir elektroninių parduotuvių valdytojai skundžiasi per dideliais įkainiais. Bankai, kurie negalės padengti operacijos sąnaudų iš įkainių už atsiskaitymus, imsis atsakomųjų veiksmų – paprasčiausia sumažinti palūkanas už indėlius, arba pakelti už paskolas. Nereikia daug aiškinti, kiek nepatogumų patirs žmonės, kuriems bankas yra už kilometrų. Taip pat mažos parduotuvės, kavinės, kurios pajamas gauna grynais ir po to atsiskaito grynais už urmu joms atvežamas prekes. Inkasuoti pinigus kainuoja. Suvažinėti į banką padaryti pavedimą – taip pat. Taigi, šešėlis ir toliau gyvuos savo gyvenimą be valdžios taisyklių, o legalus žmonių gyvenimas bus dar labiau suvaržytas. Gairės: mokesčiai, bankas, akcizas, atsiskaitymas, šešėlis, skaidrumas, grynieji pinigai, vokeliai Puslapiai: 1 2
Visą straipsnį galite rasti http://www.balsas.lt/naujiena/702914/mars-i-bankus-ir-i-seseli

Aktualu /Lietuva Publikuota: 14:10 Zigmas Vaišvila europarlamentarui Vytautui Landsbergiui: „Kodėl Lietuvai primetėte Dalią Grybauskaitę?“ 15min.lt

Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/z-vaisvila-europarlamentarui-v-landsbergiui-kodel-lietuvai-primetete-d-grybauskaite-56-282963#ixzz2DQiomBZx

Šlapenka

<iframe width="420" height="315" src="http://www.youtube.com/embed/Bfuf7UfPCE8" frameborder="0" allowfullscreen></iframe>

Raimondas Gitenis pasidalino nuoroda

.

Prieš 2 min.

ĮDOMI VIETA PRADŽIOJ APIE"DAKTARIŠKA DEŠRĄ" Šlapenką? Kaip ji tapdavus šlapenka..Pasirodo kad net pats..Viršininko Vyriausios valdybos pavaduotojas nežinojus technologinių "Subtilybių." Juk kiek pagrobdavo Socialistinės nuosavybės, grobstai

. Kad išeiga būtų. Reikėjo kaip tai kompencuoti. trūkumą. Nu ir varė pieno miltelius..irt.t. Tiesa būva sakė ten visokie..Anti Tarybiniai elementai.. Tarybinės Tėvinės priešai. Kad ėsų žiurkių papuldavo..'KAS TŪRI BŪTĮ GRIEŽTAI PANEIGTĄ." Be aparatus šeipgi po darbo išardydavo ir plaudavo...Nu tai va...Reikia tai draugai oficialiai pareikšt..Taip sakant..Na o jai Rimtai yra vienas. Įdomus gabalas. Buvus tokia vienu laiku populeri.AGRONOMŲ SVETAINĖ. Tai ten esas tokias detonacines sumas 10 rb. Už virtas dešras. Sakis berods tada dar paprastas TSKP- LKP Sekretorius A.M.( Ne atrodo tada dar paprastas Algirdas..Be Mykolo Brazauskas) Nu tai va..Tada buvo sakia kokio dotacijos dešrom. IR KAS ĮDOMU KAD. Jai pažiūrėt dabartines. Panašių pavadinimų kainas. Gal keiktai kainos net mažmeninės Lytais reik manyt. 

Amerikietis nori, kad jam atlyginimas būtų mokamas auksu

Raimondas Gitenis pasidalino nuoroda

 

.

Prieš 14 val.

A ka jis negali nuspirk?..Nors jei pradės mokėt. auksinėmis monetom...Nors šeipgi jau...Kiek monetų sudarys. Ta jo alga?..

Amerikietis nori, kad jam atlyginimas būtų mokamas auksu

verslas.delfi.lt

Montanos ( JAV ) valstijos teisininkas surado unikalų būdą išreikšti susirūpinimą milžiniška valstybės skola: jis reikalauja, jog jam būtų mokama auksinėmis ir sidabrinėmis monetomis.

Sviekas po UTENIO

2012-11-15 00:37

Manau teisingai darorašė:

Doleris - bevertis, zalias poperiukas, nekuom nepadengtas.

yra 1 atsakymas

STRAIBATO EILINIS:Kuriuo net stalo n e pa d e n k s i?..Ar ne?.

DELFI Jums tiekia kokybišką nemokamą turinį. Jūs atsidėkotumėte mums, jei dalintumėtės šiuo tekstu siųsdami jo nuorodą, o ne kopijuodami tekstą. http://verslas.delfi.lt/business/amerikietis-nori-kad-jam-atlyginimas-butu-mokamas-auksu.d?id=59983093#ixzz2CEvEewDu

 

http://www.facebook.com/raimondas.gitenis?ref=tn_tnmn

KGB plėtoja verslą

Sviekas po UTENIO 2012-11-05 12:11:42 DA IR LENKAI DIRBO. tuos kraštuos...Tik gerai nepamenu STRAIBATO EILINIS. Ar Dujotiekio ar Naftotiekio statybos. Tadu būve po Antro pasaulinio karo. lito-(Sidabrinio_) Smukimas pasaulio rinkos.. Pas žmones. Buvo like dauk netik Caro červoncu...Bet ir Sidabrinių lytu like/../ Nu tai tie Vakaruos ir pavarė. Numušė kainas.

KGB plėtoja verslą 2012.11.05 09:37 Persiųstipranešti klaidąspausdinti1 komentarai (nuotr. SCANPIX) Susiję straipsniai Buvusio KGB agento išpažintys: A. Litvinenko nužudė FSB (2) Šnipų apsuptyje: Rusijos specialiųjų tarnybų tinklas yra apraizgęs visą pasaulį (9) Pasklidus gandams apie pablogėjusią sveikatą, V. Putinas pasirodė viešumoje Teisininko S. Magnitskio mirtis Rusijoje – po kankinimų žiurkių pilname kalėjime (3) 1987 m. viduryje SSRS buvo pripažinta privati nuosavybė. Ūkinė nomenklatūra galėjo ja naudotis per vadinamuosius kooperatyvus – t. y. valstybinių įmonių ir privačių asmenų bendroves. Nuo 1988 m. vasaros kooperatyvai tapo pagrindiniu komjaunuoliškos privatizacijos įrankiu, ypač steigiant komercinius bankus, per kuriuos buvo atliekama nomenklatūrinė privatizacija.Kaip JAV Atstovų rūmų Bankų komitetui paliudijo buvęs KGB analitikas Jurijus Švecas, „nuo 1988 m. [...] kiekvieno KGB karininko prioritetas buvo steigti naujas įmones ir infiltruotis į esamas – įskaitant bankus“. KGB vadovas Vladimiras Kriučkovas daug bendravo su „Maxwell Communication Corporation“ savininku Robertu Maxwellu, kurio iniciatyva buvo įsteigta verslininkų mokykla nomenklatūrai. Partijos turto privatizavimu rūpinosi iždininkas Nikolajus Kručina, jis 1990 m. vadovavo pervedimų į Vakarų bankus operacijai ir rinko pažymas apie „kapitalistų“ žinion atiduotas lėšas (1991 m. jis „nusklendė“ iš 9 aukšto). Tų metų rudenį keli KGB I vyriausiosios valdybos karininkai buvo perkelti dirbti į CK skyrių, kuris rūpinosi partijos turtu. KGB V valdybos viršininkas Filipas Bobkovas išleido specialiai atrinktiems KGB karininkams skirtą direktyvą, nurodančią nedelsiant pradėti teikti pasiūlymus dėl reikiamomis legendomis aprūpintų prekybos firmų ir finansinių institucijų steigimo. Tam tikslui ketinta panaudoti ir agentų tinklą. KGB ir SSKP pinigai sudarė 80 proc. įnašų į naujus bankus, biržas bei verslą. Gėlininkė – milijonierė Turtingiausia moterimi Estijoje pereinamuoju laikotarpiu tapo Tiiu Silves. Ji buvo matematikos mokytoja, o kai 1988 m. Estijoje buvo leista imtis individualios ūkinės veiklos, pradėjo turguje pardavinėti gėles ir pačios keptus kepinius. 1990 m. ji trečiąkart ištekėjo – šį kartą už rusų verslininko Genadijaus. Iš gėlių ji esą prasigyveno tiek, kad 1991 m. galėjo investuoti į sovietų sunkiosios pramonės paliktų metalų apyvartą. Iš pradžių ji keisdavo juos į vakarietiškas prekes – pavyzdžiui, už Vakarams parduotas 5 tonas metalo laužo gaudavo magnetofoną. Vėliau ėmė supirkinėti metalo laužą iš kitų posovietinių respublikų. Ji uždirbo milžiniškus pinigus ir buvo praminta „metalo karaliene“. Be to, jos įmonė išieškodavo rusų skolas Vakarų kreditoriams. Buvusi gėlininkė gyrėsi, kad jos „Silves Enterprise“ turi 22 filialus 8 valstybėse, o apyvarta keliskart viršija Estijos biudžetą. 1996 m. apie ją buvo sukurtas dokumentinis filmas „Pelenė iš Talino“, pasakojantis, kaip ji, sunkiai dirbdama ir niekieno nepadedama, praturtėjo. Taip jau susiklostė, kad „Silves Enterprise“ apsaugai vadovavo Reinas Sillaras – paskutinis Estijos KGB viršininkas (1990 m. kovo 17 d.–1991 m. gruodžio 18 d.), o anksčiau – KGB V skyriaus, kurio funkcija buvo persekioti opoziciją, viršininkas. Vėliau jis tapo T. Silves firmos Maskvos filialo vadovu. „Silves Enterprise“ kompanijoje dirbo dešimtys buvusių kagėbistų, „kad saugotų nuo mafijos“. Nieko nuostabaus, kad 1994 m. T. Silves buvo suteiktas kreditas. Tačiau 1996 m. buvo įsteigta Rusijos „Onako“ įmonės, pardavinėjusios Vakarams TNK naftą, antrinė įmonė „Onako Eesti“. Po metų R. Sillaras perėjo į naują darbą. Kagėbistai dingo, pinigai – taip pat, ir T. Silves liko su 4 mln. kronų skola. Teisme pralaimėjusi bylą, ji 1999 m. išvyko – kaip teigė, į Saudo Arabiją, kur esą ištekėjo už šeicho. 2000 m. jos įmonės jau neegzistavo. Netrukus ji sugrįžo ir apsigyveno su vyru provincijoje. Ji iki šiol nesupranta, kad buvo KGB marionetė, ir laiko save genialia verslininke. Gairės: rusija, ssrs, kgb, vladimiras kriučkovas, Filipas Bobkovas, Nikolajus Kručina, Reinas Sillaras, Petyras Čergilanovas, Grogoras Šopovas, Dimitras Ivanovas Puslapiai: 1 2 3 4 5 6
Visą straipsnį galite rasti http://www.balsas.lt/naujiena/629082/kgb-pletoja-versla

KGB plėtoja verslą 2012.11.05 09:37 Persiųstipranešti klaidąspausdinti1 komentarai (nuotr. SCANPIX) Susiję straipsniai Buvusio KGB agento išpažintys: A. Litvinenko nužudė FSB (2) Šnipų apsuptyje: Rusijos specialiųjų tarnybų tinklas yra apraizgęs visą pasaulį (9) Pasklidus gandams apie pablogėjusią sveikatą, V. Putinas pasirodė viešumoje Teisininko S. Magnitskio mirtis Rusijoje – po kankinimų žiurkių pilname kalėjime (3) 1987 m. viduryje SSRS buvo pripažinta privati nuosavybė. Ūkinė nomenklatūra galėjo ja naudotis per vadinamuosius kooperatyvus – t. y. valstybinių įmonių ir privačių asmenų bendroves. Nuo 1988 m. vasaros kooperatyvai tapo pagrindiniu komjaunuoliškos privatizacijos įrankiu, ypač steigiant komercinius bankus, per kuriuos buvo atliekama nomenklatūrinė privatizacija.Kaip JAV Atstovų rūmų Bankų komitetui paliudijo buvęs KGB analitikas Jurijus Švecas, „nuo 1988 m. [...] kiekvieno KGB karininko prioritetas buvo steigti naujas įmones ir infiltruotis į esamas – įskaitant bankus“. KGB vadovas Vladimiras Kriučkovas daug bendravo su „Maxwell Communication Corporation“ savininku Robertu Maxwellu, kurio iniciatyva buvo įsteigta verslininkų mokykla nomenklatūrai. Partijos turto privatizavimu rūpinosi iždininkas Nikolajus Kručina, jis 1990 m. vadovavo pervedimų į Vakarų bankus operacijai ir rinko pažymas apie „kapitalistų“ žinion atiduotas lėšas (1991 m. jis „nusklendė“ iš 9 aukšto). Tų metų rudenį keli KGB I vyriausiosios valdybos karininkai buvo perkelti dirbti į CK skyrių, kuris rūpinosi partijos turtu. KGB V valdybos viršininkas Filipas Bobkovas išleido specialiai atrinktiems KGB karininkams skirtą direktyvą, nurodančią nedelsiant pradėti teikti pasiūlymus dėl reikiamomis legendomis aprūpintų prekybos firmų ir finansinių institucijų steigimo. Tam tikslui ketinta panaudoti ir agentų tinklą. KGB ir SSKP pinigai sudarė 80 proc. įnašų į naujus bankus, biržas bei verslą. Gėlininkė – milijonierė Turtingiausia moterimi Estijoje pereinamuoju laikotarpiu tapo Tiiu Silves. Ji buvo matematikos mokytoja, o kai 1988 m. Estijoje buvo leista imtis individualios ūkinės veiklos, pradėjo turguje pardavinėti gėles ir pačios keptus kepinius. 1990 m. ji trečiąkart ištekėjo – šį kartą už rusų verslininko Genadijaus. Iš gėlių ji esą prasigyveno tiek, kad 1991 m. galėjo investuoti į sovietų sunkiosios pramonės paliktų metalų apyvartą. Iš pradžių ji keisdavo juos į vakarietiškas prekes – pavyzdžiui, už Vakarams parduotas 5 tonas metalo laužo gaudavo magnetofoną. Vėliau ėmė supirkinėti metalo laužą iš kitų posovietinių respublikų. Ji uždirbo milžiniškus pinigus ir buvo praminta „metalo karaliene“. Be to, jos įmonė išieškodavo rusų skolas Vakarų kreditoriams. Buvusi gėlininkė gyrėsi, kad jos „Silves Enterprise“ turi 22 filialus 8 valstybėse, o apyvarta keliskart viršija Estijos biudžetą. 1996 m. apie ją buvo sukurtas dokumentinis filmas „Pelenė iš Talino“, pasakojantis, kaip ji, sunkiai dirbdama ir niekieno nepadedama, praturtėjo. Taip jau susiklostė, kad „Silves Enterprise“ apsaugai vadovavo Reinas Sillaras – paskutinis Estijos KGB viršininkas (1990 m. kovo 17 d.–1991 m. gruodžio 18 d.), o anksčiau – KGB V skyriaus, kurio funkcija buvo persekioti opoziciją, viršininkas. Vėliau jis tapo T. Silves firmos Maskvos filialo vadovu. „Silves Enterprise“ kompanijoje dirbo dešimtys buvusių kagėbistų, „kad saugotų nuo mafijos“. Nieko nuostabaus, kad 1994 m. T. Silves buvo suteiktas kreditas. Tačiau 1996 m. buvo įsteigta Rusijos „Onako“ įmonės, pardavinėjusios Vakarams TNK naftą, antrinė įmonė „Onako Eesti“. Po metų R. Sillaras perėjo į naują darbą. Kagėbistai dingo, pinigai – taip pat, ir T. Silves liko su 4 mln. kronų skola. Teisme pralaimėjusi bylą, ji 1999 m. išvyko – kaip teigė, į Saudo Arabiją, kur esą ištekėjo už šeicho. 2000 m. jos įmonės jau neegzistavo. Netrukus ji sugrįžo ir apsigyveno su vyru provincijoje. Ji iki šiol nesupranta, kad buvo KGB marionetė, ir laiko save genialia verslininke. Gairės: rusija, ssrs, kgb, vladimiras kriučkovas, Filipas Bobkovas, Nikolajus Kručina, Reinas Sillaras, Petyras Čergilanovas, Grogoras Šopovas, Dimitras Ivanovas Puslapiai: 1 2 3 4 5 6
Visą straipsnį galite rasti http://www.balsas.lt/naujiena/629082/kgb-pletoja-versla

KGB plėtoja verslą 2012.11.05 09:37 Persiųstipranešti klaidąspausdinti1 komentarai (nuotr. SCANPIX) Susiję straipsniai Buvusio KGB agento išpažintys: A. Litvinenko nužudė FSB (2) Šnipų apsuptyje: Rusijos specialiųjų tarnybų tinklas yra apraizgęs visą pasaulį (9) Pasklidus gandams apie pablogėjusią sveikatą, V. Putinas pasirodė viešumoje Teisininko S. Magnitskio mirtis Rusijoje – po kankinimų žiurkių pilname kalėjime (3) 1987 m. viduryje SSRS buvo pripažinta privati nuosavybė. Ūkinė nomenklatūra galėjo ja naudotis per vadinamuosius kooperatyvus – t. y. valstybinių įmonių ir privačių asmenų bendroves. Nuo 1988 m. vasaros kooperatyvai tapo pagrindiniu komjaunuoliškos privatizacijos įrankiu, ypač steigiant komercinius bankus, per kuriuos buvo atliekama nomenklatūrinė privatizacija.Kaip JAV Atstovų rūmų Bankų komitetui paliudijo buvęs KGB analitikas Jurijus Švecas, „nuo 1988 m. [...] kiekvieno KGB karininko prioritetas buvo steigti naujas įmones ir infiltruotis į esamas – įskaitant bankus“. KGB vadovas Vladimiras Kriučkovas daug bendravo su „Maxwell Communication Corporation“ savininku Robertu Maxwellu, kurio iniciatyva buvo įsteigta verslininkų mokykla nomenklatūrai. Partijos turto privatizavimu rūpinosi iždininkas Nikolajus Kručina, jis 1990 m. vadovavo pervedimų į Vakarų bankus operacijai ir rinko pažymas apie „kapitalistų“ žinion atiduotas lėšas (1991 m. jis „nusklendė“ iš 9 aukšto). Tų metų rudenį keli KGB I vyriausiosios valdybos karininkai buvo perkelti dirbti į CK skyrių, kuris rūpinosi partijos turtu. KGB V valdybos viršininkas Filipas Bobkovas išleido specialiai atrinktiems KGB karininkams skirtą direktyvą, nurodančią nedelsiant pradėti teikti pasiūlymus dėl reikiamomis legendomis aprūpintų prekybos firmų ir finansinių institucijų steigimo. Tam tikslui ketinta panaudoti ir agentų tinklą. KGB ir SSKP pinigai sudarė 80 proc. įnašų į naujus bankus, biržas bei verslą. Gėlininkė – milijonierė Turtingiausia moterimi Estijoje pereinamuoju laikotarpiu tapo Tiiu Silves. Ji buvo matematikos mokytoja, o kai 1988 m. Estijoje buvo leista imtis individualios ūkinės veiklos, pradėjo turguje pardavinėti gėles ir pačios keptus kepinius. 1990 m. ji trečiąkart ištekėjo – šį kartą už rusų verslininko Genadijaus. Iš gėlių ji esą prasigyveno tiek, kad 1991 m. galėjo investuoti į sovietų sunkiosios pramonės paliktų metalų apyvartą. Iš pradžių ji keisdavo juos į vakarietiškas prekes – pavyzdžiui, už Vakarams parduotas 5 tonas metalo laužo gaudavo magnetofoną. Vėliau ėmė supirkinėti metalo laužą iš kitų posovietinių respublikų. Ji uždirbo milžiniškus pinigus ir buvo praminta „metalo karaliene“. Be to, jos įmonė išieškodavo rusų skolas Vakarų kreditoriams. Buvusi gėlininkė gyrėsi, kad jos „Silves Enterprise“ turi 22 filialus 8 valstybėse, o apyvarta keliskart viršija Estijos biudžetą. 1996 m. apie ją buvo sukurtas dokumentinis filmas „Pelenė iš Talino“, pasakojantis, kaip ji, sunkiai dirbdama ir niekieno nepadedama, praturtėjo. Taip jau susiklostė, kad „Silves Enterprise“ apsaugai vadovavo Reinas Sillaras – paskutinis Estijos KGB viršininkas (1990 m. kovo 17 d.–1991 m. gruodžio 18 d.), o anksčiau – KGB V skyriaus, kurio funkcija buvo persekioti opoziciją, viršininkas. Vėliau jis tapo T. Silves firmos Maskvos filialo vadovu. „Silves Enterprise“ kompanijoje dirbo dešimtys buvusių kagėbistų, „kad saugotų nuo mafijos“. Nieko nuostabaus, kad 1994 m. T. Silves buvo suteiktas kreditas. Tačiau 1996 m. buvo įsteigta Rusijos „Onako“ įmonės, pardavinėjusios Vakarams TNK naftą, antrinė įmonė „Onako Eesti“. Po metų R. Sillaras perėjo į naują darbą. Kagėbistai dingo, pinigai – taip pat, ir T. Silves liko su 4 mln. kronų skola. Teisme pralaimėjusi bylą, ji 1999 m. išvyko – kaip teigė, į Saudo Arabiją, kur esą ištekėjo už šeicho. 2000 m. jos įmonės jau neegzistavo. Netrukus ji sugrįžo ir apsigyveno su vyru provincijoje. Ji iki šiol nesupranta, kad buvo KGB marionetė, ir laiko save genialia verslininke. Gairės: rusija, ssrs, kgb, vladimiras kriučkovas, Filipas Bobkovas, Nikolajus Kručina, Reinas Sillaras, Petyras Čergilanovas, Grogoras Šopovas, Dimitras Ivanovas Puslapiai: 1 2 3 4 5 6 inShare geopolitika.lt
Visą straipsnį galite rasti http://www.balsas.lt/naujiena/629082/kgb-pletoja-verslahttp://www.balsas.lt/naujiena/629082/kgb-pletoja-versla

KGB plėtoja verslą 2012.11.05 09:37 Persiųstipranešti klaidąspausdinti1 komentarai (nuotr. SCANPIX) Susiję straipsniai Buvusio KGB agento išpažintys: A. Litvinenko nužudė FSB (2) Šnipų apsuptyje: Rusijos specialiųjų tarnybų tinklas yra apraizgęs visą pasaulį (9) Pasklidus gandams apie pablogėjusią sveikatą, V. Putinas pasirodė viešumoje Teisininko S. Magnitskio mirtis Rusijoje – po kankinimų žiurkių pilname kalėjime (3) 1987 m. viduryje SSRS buvo pripažinta privati nuosavybė. Ūkinė nomenklatūra galėjo ja naudotis per vadinamuosius kooperatyvus – t. y. valstybinių įmonių ir privačių asmenų bendroves. Nuo 1988 m. vasaros kooperatyvai tapo pagrindiniu komjaunuoliškos privatizacijos įrankiu, ypač steigiant komercinius bankus, per kuriuos buvo atliekama nomenklatūrinė privatizacija.Kaip JAV Atstovų rūmų Bankų komitetui paliudijo buvęs KGB analitikas Jurijus Švecas, „nuo 1988 m. [...] kiekvieno KGB karininko prioritetas buvo steigti naujas įmones ir infiltruotis į esamas – įskaitant bankus“. KGB vadovas Vladimiras Kriučkovas daug bendravo su „Maxwell Communication Corporation“ savininku Robertu Maxwellu, kurio iniciatyva buvo įsteigta verslininkų mokykla nomenklatūrai. Partijos turto privatizavimu rūpinosi iždininkas Nikolajus Kručina, jis 1990 m. vadovavo pervedimų į Vakarų bankus operacijai ir rinko pažymas apie „kapitalistų“ žinion atiduotas lėšas (1991 m. jis „nusklendė“ iš 9 aukšto). Tų metų rudenį keli KGB I vyriausiosios valdybos karininkai buvo perkelti dirbti į CK skyrių, kuris rūpinosi partijos turtu. KGB V valdybos viršininkas Filipas Bobkovas išleido specialiai atrinktiems KGB karininkams skirtą direktyvą, nurodančią nedelsiant pradėti teikti pasiūlymus dėl reikiamomis legendomis aprūpintų prekybos firmų ir finansinių institucijų steigimo. Tam tikslui ketinta panaudoti ir agentų tinklą. KGB ir SSKP pinigai sudarė 80 proc. įnašų į naujus bankus, biržas bei verslą. Gėlininkė – milijonierė Turtingiausia moterimi Estijoje pereinamuoju laikotarpiu tapo Tiiu Silves. Ji buvo matematikos mokytoja, o kai 1988 m. Estijoje buvo leista imtis individualios ūkinės veiklos, pradėjo turguje pardavinėti gėles ir pačios keptus kepinius. 1990 m. ji trečiąkart ištekėjo – šį kartą už rusų verslininko Genadijaus. Iš gėlių ji esą prasigyveno tiek, kad 1991 m. galėjo investuoti į sovietų sunkiosios pramonės paliktų metalų apyvartą. Iš pradžių ji keisdavo juos į vakarietiškas prekes – pavyzdžiui, už Vakarams parduotas 5 tonas metalo laužo gaudavo magnetofoną. Vėliau ėmė supirkinėti metalo laužą iš kitų posovietinių respublikų. Ji uždirbo milžiniškus pinigus ir buvo praminta „metalo karaliene“. Be to, jos įmonė išieškodavo rusų skolas Vakarų kreditoriams. Buvusi gėlininkė gyrėsi, kad jos „Silves Enterprise“ turi 22 filialus 8 valstybėse, o apyvarta keliskart viršija Estijos biudžetą. 1996 m. apie ją buvo sukurtas dokumentinis filmas „Pelenė iš Talino“, pasakojantis, kaip ji, sunkiai dirbdama ir niekieno nepadedama, praturtėjo. Taip jau susiklostė, kad „Silves Enterprise“ apsaugai vadovavo Reinas Sillaras – paskutinis Estijos KGB viršininkas (1990 m. kovo 17 d.–1991 m. gruodžio 18 d.), o anksčiau – KGB V skyriaus, kurio funkcija buvo persekioti opoziciją, viršininkas. Vėliau jis tapo T. Silves firmos Maskvos filialo vadovu. „Silves Enterprise“ kompanijoje dirbo dešimtys buvusių kagėbistų, „kad saugotų nuo mafijos“. Nieko nuostabaus, kad 1994 m. T. Silves buvo suteiktas kreditas. Tačiau 1996 m. buvo įsteigta Rusijos „Onako“ įmonės, pardavinėjusios Vakarams TNK naftą, antrinė įmonė „Onako Eesti“. Po metų R. Sillaras perėjo į naują darbą. Kagėbistai dingo, pinigai – taip pat, ir T. Silves liko su 4 mln. kronų skola. Teisme pralaimėjusi bylą, ji 1999 m. išvyko – kaip teigė, į Saudo Arabiją, kur esą ištekėjo už šeicho. 2000 m. jos įmonės jau neegzistavo. Netrukus ji sugrįžo ir apsigyveno su vyru provincijoje. Ji iki šiol nesupranta, kad buvo KGB marionetė, ir laiko save genialia verslininke. Gairės: rusija, ssrs, kgb, vladimiras kriučkovas, Filipas Bobkovas, Nikolajus Kručina, Reinas Sillaras, Petyras Čergilanovas, Grogoras Šopovas, Dimitras Ivanovas Puslapiai: 1 2 3 4 5 6
Visą straipsnį galite rasti http://www.balsas.lt/naujiena/629082/kgb-pletoja-versla

KGB plėtoja verslą 2012.11.05 09:37 Persiųstipranešti klaidąspausdinti1 komentarai (nuotr. SCANPIX) Susiję straipsniai Buvusio KGB agento išpažintys: A. Litvinenko nužudė FSB (2) Šnipų apsuptyje: Rusijos specialiųjų tarnybų tinklas yra apraizgęs visą pasaulį (9) Pasklidus gandams apie pablogėjusią sveikatą, V. Putinas pasirodė viešumoje Teisininko S. Magnitskio mirtis Rusijoje – po kankinimų žiurkių pilname kalėjime (3) 1987 m. viduryje SSRS buvo pripažinta privati nuosavybė. Ūkinė nomenklatūra galėjo ja naudotis per vadinamuosius kooperatyvus – t. y. valstybinių įmonių ir privačių asmenų bendroves. Nuo 1988 m. vasaros kooperatyvai tapo pagrindiniu komjaunuoliškos privatizacijos įrankiu, ypač steigiant komercinius bankus, per kuriuos buvo atliekama nomenklatūrinė privatizacija.Kaip JAV Atstovų rūmų Bankų komitetui paliudijo buvęs KGB analitikas Jurijus Švecas, „nuo 1988 m. [...] kiekvieno KGB karininko prioritetas buvo steigti naujas įmones ir infiltruotis į esamas – įskaitant bankus“. KGB vadovas Vladimiras Kriučkovas daug bendravo su „Maxwell Communication Corporation“ savininku Robertu Maxwellu, kurio iniciatyva buvo įsteigta verslininkų mokykla nomenklatūrai. Partijos turto privatizavimu rūpinosi iždininkas Nikolajus Kručina, jis 1990 m. vadovavo pervedimų į Vakarų bankus operacijai ir rinko pažymas apie „kapitalistų“ žinion atiduotas lėšas (1991 m. jis „nusklendė“ iš 9 aukšto). Tų metų rudenį keli KGB I vyriausiosios valdybos karininkai buvo perkelti dirbti į CK skyrių, kuris rūpinosi partijos turtu. KGB V valdybos viršininkas Filipas Bobkovas išleido specialiai atrinktiems KGB karininkams skirtą direktyvą, nurodančią nedelsiant pradėti teikti pasiūlymus dėl reikiamomis legendomis aprūpintų prekybos firmų ir finansinių institucijų steigimo. Tam tikslui ketinta panaudoti ir agentų tinklą. KGB ir SSKP pinigai sudarė 80 proc. įnašų į naujus bankus, biržas bei verslą. Gėlininkė – milijonierė Turtingiausia moterimi Estijoje pereinamuoju laikotarpiu tapo Tiiu Silves. Ji buvo matematikos mokytoja, o kai 1988 m. Estijoje buvo leista imtis individualios ūkinės veiklos, pradėjo turguje pardavinėti gėles ir pačios keptus kepinius. 1990 m. ji trečiąkart ištekėjo – šį kartą už rusų verslininko Genadijaus. Iš gėlių ji esą prasigyveno tiek, kad 1991 m. galėjo investuoti į sovietų sunkiosios pramonės paliktų metalų apyvartą. Iš pradžių ji keisdavo juos į vakarietiškas prekes – pavyzdžiui, už Vakarams parduotas 5 tonas metalo laužo gaudavo magnetofoną. Vėliau ėmė supirkinėti metalo laužą iš kitų posovietinių respublikų. Ji uždirbo milžiniškus pinigus ir buvo praminta „metalo karaliene“. Be to, jos įmonė išieškodavo rusų skolas Vakarų kreditoriams. Buvusi gėlininkė gyrėsi, kad jos „Silves Enterprise“ turi 22 filialus 8 valstybėse, o apyvarta keliskart viršija Estijos biudžetą. 1996 m. apie ją buvo sukurtas dokumentinis filmas „Pelenė iš Talino“, pasakojantis, kaip ji, sunkiai dirbdama ir niekieno nepadedama, praturtėjo. Taip jau susiklostė, kad „Silves Enterprise“ apsaugai vadovavo Reinas Sillaras – paskutinis Estijos KGB viršininkas (1990 m. kovo 17 d.–1991 m. gruodžio 18 d.), o anksčiau – KGB V skyriaus, kurio funkcija buvo persekioti opoziciją, viršininkas. Vėliau jis tapo T. Silves firmos Maskvos filialo vadovu. „Silves Enterprise“ kompanijoje dirbo dešimtys buvusių kagėbistų, „kad saugotų nuo mafijos“. Nieko nuostabaus, kad 1994 m. T. Silves buvo suteiktas kreditas. Tačiau 1996 m. buvo įsteigta Rusijos „Onako“ įmonės, pardavinėjusios Vakarams TNK naftą, antrinė įmonė „Onako Eesti“. Po metų R. Sillaras perėjo į naują darbą. Kagėbistai dingo, pinigai – taip pat, ir T. Silves liko su 4 mln. kronų skola. Teisme pralaimėjusi bylą, ji 1999 m. išvyko – kaip teigė, į Saudo Arabiją, kur esą ištekėjo už šeicho. 2000 m. jos įmonės jau neegzistavo. Netrukus ji sugrįžo ir apsigyveno su vyru provincijoje. Ji iki šiol nesupranta, kad buvo KGB marionetė, ir laiko save genialia verslininke. Gairės: rusija, ssrs, kgb, vladimiras kriučkovas, Filipas Bobkovas, Nikolajus Kručina, Reinas Sillaras, Petyras Čergilanovas, Grogoras Šopovas, Dimitras Ivanovas Puslapiai: 1 2 3 4 5 6
Visą straipsnį galite rasti http://www.balsas.lt/naujiena/629082/kgb-pletoja-verslahttp://www.balsas.lt/naujiena/629082/kgb-pletoja-versla

Ar įmanoma padaryti taip, kad gyventojai patys norėtų mokėti mokesčius?

Sviekas po UTENIO
2012-10-15 11:54
CITATA:Kiekvienos vyriausybės ir mokesčių inspekcijos svajonė – rasti tokį mokestį, kurį mokesčių mokėtojai mokėtų savo noru. Jūs tik įsivaizduokite – jokių vizitų iš mokesčių inspekcijos, jokios juodosio

s buhalterijos, jokio šešėlio, jokių teisminių ginčų, baudų ar delspinigių...PaBaiga
STRAIBATO EILINIS: KOKI % Šešėlio sudarė?..Cigaretės ir Alkoholis...
IR AR JAU TAIP REIKIU JIEM LEGALIZUOTIS?..

DELFI Jums tiekia kokybišką nemokamą turinį. Jūs atsidėkotumėte mums, jei dalintumėtės šiuo tekstu siųsdami jo nuorodą, o ne kopijuodami tekstą. http://verslas.delfi.lt/business/ar-imanoma-padaryti-taip-kad-gyventojai-patys-noretu-moketi-mokescius.d?id=59709737&com=1#ixzz29MA0w0lf

 

Ar įmanoma padaryti taip, kad gyventojai patys norėtų mokėti mokesčius?

verslas.delfi.lt

Kiekvienos vyriausybės ir mokesčių inspekcijos svajonė – rasti tokį mokestį